Pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų pernai lapkritį buvo 4 proc. daugiau (75 proc.), o situaciją kaip gerėjančią matė 24 proc. respondentų. Tuo metu praėjusių metų spalį 64 proc. gyventojų manė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į blogąją pusę, o 34 proc. laikėsi priešingos nuomonės.
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mano jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis (virš 2,4 tūkst. eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, besimokantis jaunimas, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, dirbantys privačiame sektoriuje.
Priešingos nuomonės dažniau laikosi vyresni nei 65 metų žmonės (76 proc.), kaimo gyventojai (76 proc.), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, pensininkai (75 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (75 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (76 proc.), kitų tautybių gyventojai (77 proc.) bei dešiniųjų pažiūrų respondentai (78 proc. ).
Labiausiai dabartine padėtimi Lietuvoje nepatenkinti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai. Iš jų 81 proc. mano, kad padėtis šalyje krypsta į blogąją pusę. Didžiausi optimistai yra Liberalų sąjūdžio (40 proc. iš jų mano, kad padėtis šalyje gerėja), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) (37 proc.) bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (32 proc.) rėmėjai.
ELTA inf.
