Virškinimo sutrikimai gali baigtis net reanimacijoje

skrandisSveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos atvejis, kuomet pacientui besiskundžiant virškinimo sutrikimais buvo diagnozuotas kasos uždegimas (pankreatitas), parodo, kokie pavojingi gali būti virškinimo sutrikimai. Dėl galimų komplikacijų ir sunkios būklės ministrą medikai perkėlė į Santariškių klinikų Reanimacijos – intensyvios terapijos skyrių.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė tikina, kad įvairius virškinimo sutrikimus sukelia ne tik per riebus keptas maistas, bet ir alkoholis. Pasak gydytojos, ūmų pankreatitą gali sukelti ir kitos ligos, tokios kaip akmenligė ar autoimuniniai susirgimai, tačiau dažniausia ūmaus kasos uždegimo priežastis vyrams – pernelyg didelis suvartoto alkoholio kiekis.

Kaip rodo statistika, lietuviai yra bene daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta Europoje, todėl ir kepenų bei kasos pažeidimų atvejų sparčiai daugėja. Atlikus kepenų ir kasos funkcijos kraujo tyrimus kas antram besikreipiančiam dėl virškinimo problemų nustatomi kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai.

„Apmaudu, kai alkoholio vartojimas net ir ribojant prieinamumą išlieka didelis. Skaidant alkoholį yra išskiriami tam tikri toksinai, kurie žaloja visą organizmą, t. y. organizme kaupiami toksinai, kurie neleidžia atlikti tam tikrų funkcijų, stabdo  biochemines reakcijas“, sako D.Babenskienė.

Bet buvo atliktas bandymas- gatvėje stabdomi žmonės ir į echoskopą panašiu aparatu matuojamas kepenų tankis. Jeigu kepenys riebėja, perauga jungiamuoju audiniu, jų tankis didėja, vadinasi yra tam tikri indikatoriai, pagal kuriuos vertinama ar negresia kepenų cirozė. Aukščiausia kepenų cirozės rizika buvo vertinama 10 balų.

Tyrimo metu buvo sustabdyta žmonių, kurie alkoholį vartojo kasdien, bet jų kūno masės indeksas (KMI) buvo artimas normai. Jų kepenų tankis siekė apie 3-4 balus. Tų, kurie alkoholį vartodavo tiktai savaitgaliais, rezultatai taip pat siekė apie 3 balus. Vadinasi, jie kepenis truputį „pakankina“, bet paskui duoda atsigauti. Buvo įdomu, kad žmogaus, kurio kūno masės indeksas (KMI) labai aukštas, t.y. nutukęs žmogus, kepenų tankis siekė 8 balus. Tai reiškia, kad riebus maistas kepenims ir virškinamajam traktui daro didesnę žalą, negu saikingai vartojamas alkoholis.

Daug kartų perdirbtas, su konservantais ir cukrumi maistas tampa siaubingas. Taip maisto produktai yra atitolinami nuo mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Virškinimo traktui tokį maistą vis sunkiau suvirškinti.

Dėl „juodųjų“ maisto pramonės technologijų maistas yra daug kaloringesnis, vartojama daugiau prieskonių, todėl norime daugiau ir dažniau valgyti. Mažėjant fiziniam aktyvumui, o maistui turint daugiau kalorijų ir energijos, žmonės pradeda tukti.

Daug privalgę mes iš karto pajuntame specifinius simptomus – skausmą skrandžio duobutėje arba epigastriume. Gali būti pilvo pūtimas, viduriavimas, užkietėję viduriai, rūgšties jutimas gerklėje, taip pat gali kamuoti bendriniai simptomai – nuovargis, sumažėjęs darbingumas.

„Deja, pajutus bendrinius simptomus žmonės neina pas gydytoją, bando pralaukti, pailsėti. Tačiau jeigu tai tęsiasi ne dieną, ne dvi, būtina kreiptis į gydytojus ir vis tik ieškoti negalavimų priežasties“, sako gydytoja.

Atlikdami kraujo tyrimus laboratorijose pastebime, kad labai dažni kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai, žarnyno ligos, t.y. opaligės, ir skrandžio ligos. Žmonės dažnai šias ligas užmaskuoja įvairiais papildais, medikamentais, virškinimą gerinančiais preparatais, tiesiog laukdami: „pavalgiau, man dabar blogai, išgėriau piliulę, šiuo metu suvirškino ir iki kito karto gerai“.

Taip nereikėtų piktnaudžiauti, kad ir tą pačią opaligę – gydant galima išgydyti, tačiau delsiant opos perforuoja, pratrūksta ir atsiranda sudėtingos komplikacijos. Opa gali suvešėti, t. y. išsivystyti vėžys, o mes vėžinio susirgimo, nei skrandžio, nei kepenų, nejausime iki tam tikrų stadijų.
Pažengusią ligą atrasime, kai vėžinės ląstelės peraugs ar atsiras metastazės į kitus organus. Taigi, nereiktų laukti ir geriau kuo anksčiau išsitirti.