Ar jūs pjaustytumėte daržoves ant tualeto krašto? – to paklausė BBC žurnalistas, rengdamas temą apie labiausiai užterštas vietas buityje, visuomeniniuose pastatuose.
Arizonos universiteto mikrobiologijos profesorius Charlesas Gerba tyrė, kaip ligos plinta mūsų aplinkoje. Jis nustatė, kad ant tualeto sėdynės yra 50 bakterijų 6,45 kvadratiniuose centimetruose. O štai ant kiekvienoje virtuvėje naudojamos pjaustymo lentelės – net 200 kartų daugiau.
Čia dar ne viskas. 6,45 kv.cm virtuvinės kempinėlės yra namučiai maždaug 10 milijonų bakterijų! Ta kempinėle plauname indus, valome stalą, prie kurio vėliau valgysime. Ir, žinoma, rankų, ją pačiupinėję, plauti nepuolame.
Specialistai ant tokių kempinėlių, šluosčių ir net pjaustymo lentelių randamas bakterijas sieja net ir su paralyžiumi.
Kiekvienas suaugęs žmogus per minutę vidutiniškai prisiliečia prie 30 daiktų, ant kurių būna susikaupę begalė mikrobų, o per dieną susiduria su 60 000 rūšių mikrobų, tačiau tik 1-2 proc. jų pavojingi normalų imunitetą turinčiam žmogui. Galbūt reikėtų džiaugtis, kad jų nematome – būtume šokiruoti jų gausos, išvaizdos ir elgesio. Ir nustebtume sužinoję, kuriose vietose mikrobų daugiausia.
Vienas iš garsiausių Jungtinės Karalystės mikrobiologų Hugh Penningtonas antrina, jog virtuvė (ir ypač virtuvinės kempinėlės) yra nešvariausia vieta visuose namuose. Jis griežtai draudžia tokiomis kempinėmis sausinti švarius indus.
H.Penningtonas sako, jog Sveikatos apsaugos agentūrai didžiausią galvos skausmą kelia kampilobakterija. Ši bakterija, kuri ant virtuvinių kempinėlių kaupiasi itin noriai, gali sukelti paralyžių.
„Šios bakterijos atsiranda natūraliai, jos atkeliauja iš vištienos. Sukelia ligą, dar vadinamą Guillano – Barre sindromu. Jis nepakeis jūsų mąstymo ar juslių, tačiau gali išplisti į smegenis supančius periferinius nervus ir sutrikdyti judėjimą. Žmonės gali būti tiesiogine to žodžio prasme įkalinti savo kūne“, – teigia profesorius.
Dažniausiai tokie ligoniai pasveiksta, tačiau reabilitacija gali užtrukti kelias savaites, mėnesius ar net metus.
Aišku, turime būti dėkingi evoliucijai, kad per tuos milijonus metų mūsų imuninė sistema išmoko kovoti su tikrai daug bakterijų. Kita vertus, net ketvirtadalio žmonių rankos yra tokios purvinos (bakterijų prasme) kaip nešvarus tualetas.
Beje, tyrėjai nustatė, kad švariausi namai yra Australijos ir Kanados piliečių, o nešvariausia – Indijos ir Malaizijos piliečių namuose.
Nešvariausia namų vieta priklauso ir nuo valstybės. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje daugiausia bakterijų randama šaldytuvuose: net 95 proc. tikrintų šaldytuvų aptikta E.coli bakterijų.
Pietų Afrikos Respublikoje pati nešvariausia namų vieta – sandarinti vonios pakraščiai palei sieną. Dviejuose iš trijų tikrintų vonių specialistai aptiko E.coli bakterijų. 40 proc. atvejų rasta ir pelėsių.
Mikrobai ant klavišų ir mygtukų
Daug mikrobų yra ir ant telefonų bei kompiuterių klaviatūrų, ypač jei jais naudojasi daugiau kaip vienas žmogus. Jei patalpos viename kvadratiniame centimetre būna apie 20 000 mikrobų, tai ant kompiuterio klaviatūros – beveik 26 000, o tai kelis šimtus kartų daugiau negu ant viešųjų tualetų unitazų. Beje, ant telefono mikrobai patenka ne tik nuo rankų, bet ir iš burnos.
Ant darbastalio būna vidutiniškai 400 kartų daugiau bakterijų nei ant tualeto. Daugybė bakterijų – ant mobiliųjų telefonų. Juk juos dedame, kur pakliūva.
Neretai kramsnodami užkandžius maigome televizijos nuotolinio valdymo pultelį, kurį retai valome ir ne visada plauname rankas prieš jį paimdami – taigi ant pultelio patenkančios bakterijos sparčiai dauginasi misdamos užkandžių likučiais. Bet kokie mygtukai ir jungikliai yra didžiausios mikroorganizmų susikaupimo vietos dar ir todėl, kad valant patalpas jie dažnai pamirštami.
Bakterijoms patinka vonia ir dušas
Vonia ir dušas patinka bakterijoms. Todėl rūpestingos namų šeimininkės itin kruopščiai valo ir dezinfekuoja šias patalpas. O kaip dušo užuolaida? Dažniausiai ją užmirštame ne tik dezinfekuoti, bet ir paprasčiausiai nuvalyti. Ar pastebėjote, kaip po kelerių metų pasikeičia dušo užuolaidos spalva? Muilo nuosėdose susirenka bakterijų, galinčių susargdinti žmones su silpnesne imunine sistema, vaikus ir senolius.
Ištirta, kad stafilokokų bakterijų ant vonios paviršiaus randama keturis kartus daugiau negu šiukšlių dėžėse.
Vonią reikia ne šiaip valyti, o šveisti dezinfekuojamosiomis priemonėmis, po to sausai iššluostyti, nes drėgmėje daugelis mikrobų išgyvena.
Reikia žinoti, kad tualete nuleidžiant vandenį mikrobai gali pasklisti ore kelių metrų spinduliu. Atminkite tai ieškodami vietos, kur laikyti savo dantų šepetėlį.
Antibakteriniai skysčiai šiuo atveju nėra labai veiksmingi. Higienos specialistai pataria keisti dantų šepetėlį kas trys mėnesiai, o kartą per savaitę sterilizuoti jį indaplovėje. Net su artimiausiais žmonėmis negalima dalytis dantų šepetėliu. Laikykite jį indelyje šereliais aukštyn, kad po naudojimo jis galėtų džiūti.
Tualetai
Tualete pati nešvariausia būna išorinė durų rankena, praustuvė, kuri beveik visuomet išlieka šlapia, ir vandens nuleidimo svirtelė. Unitazo sėdynė dar palyginti švari. Tačiau prieš nuleidžiant vandenį reikia uždengti dangtį.
Beje, patys nešvariausi tualetai būna lėktuvuose, nors paprasta akimi to nepamatysi. Šiuose tualetuose vandens nuleidimas sukonstruotas taip, kad dalis mikrobų pakyla į orą nusėsdami ant visų paviršių. Mažutėje praustuvėje nusiplauti rankas labai nepatogu.
Labai dažnai fekalijų bakterijomis būna užkrėsti skysto muilo dozatoriai. Muilas, kuris turėtų garantuoti švarą, deja, gali tapti bakterijų šaltiniu. Reikėtų rankas plauti po karšto vandens srove bent 2 minutes.
Labiausiai mikrobais užkrėsti objektai
* Pačiais nešvariausiais bendro naudojimo daiktais pripažintos degalų pildymo pistoletų rankenos.
* Eskalatorių ranktūriai ir bankomatai. Jie liečiami daugelio žmonių ir beveik niekada nevalomi.
* Prekybos centrų prekių vežimėliai. Kasdien juos naudoja daugybė žmonių, todėl ant rankenų aptinkama seilių, fekalijų dalelių, maisto produktų pėdsakų ir kitų medžiagų, palankių bakterijoms daugintis.
* Rankinės ir piniginės. Dažnai viešose vietose moterys rankines pasideda ant įvairių paviršių, kur apstu bakterijų.
* Vaikų žaidimo aikštelės. Žaisdami vaikai palieka visų įmanomų kūno skysčių pėdsakų.
* Restorano valgiaraštis. Naujausi tyrimai rodo, kad peršalimo ir gripo virusai ant kietų paviršių gali išgyventi iki 18 val. Lankantis restorane jums bus paduotas valgiaraštis, kurį iki jūsų savo rankose laikė tūkstančiai žmonių ir galėjo palikti pavojingų mikrobų. Nedėkite valgiaraščio ant lėkštės, o užsisakę nusiplaukite rankas.
* Prieskonių indeliai restoranuose ir kavinėse. Juos liečia dauguma, tačiau jie beveik niekada nedezinfekuojami.
* Automobilio prietaisų skydelis dėl specifinio temperatūros ir vėdinimo režimo yra viena nešvariausių vietų automobilyje. Labai daug mikrobų esti ir ant pavarų perjungimo svirties.