Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais kinta moters vaidmuo. Jos yra ne tik namų šeimininkės, bet ir užima aukštas pareigas darbe, siekia profesinės karjeros.
Vis daugiau dailiosios lyties atstovių baigia kelis universitetus, įgyja ne vieną profesiją. Nemažai moterų dirba mokslo institucijose bei universitetuose.
Populiariausios studijų sritys – humanitariniai, medicinos, pedagogikos ir socialiniai mokslai
Aukštąjį išsilavinimą įgyti pasirenka daugiau moterų negu vyrų. Statistikos departamento (SD) duomenimis, 2011–2012 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose moterys sudarė 59 proc. visų studentų. Populiariausios studijų sritys tarp moterų yra humanitariniai mokslai, medicina, pedagogika, ir socialiniai mokslai.
Praeitais metais aukštąsias mokyklas baigė 28 tūkst. moterų, arba 65 proc. visų absolventų. Moterys sudarė 67 procentus įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 178 moterys (57 proc.).
Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Mažosios Lietuvos skyriaus pirmininkės Elenos Stankevičienės nuomone, moterys daugiau siekia mokslo aukštumų negu vyrai, nes joms vis dar sudėtinga konkuruoti su priešingos lyties atstovais darbo rinkoje, jos ieško kuo daugiau galimybių, kaip išlaikyti save ir vaikus, rūpinasi savo senatve. Išsilavinimas moteriai tapo išlikimo, išgyvenimo garantu.
LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Liudvika Naginevičienė teigia, kad šiuolaikinės moterys yra smalsesnės, darbštesnės, turi daugiau ambicijų siekti karjeros, nenori atsilikti nuo vyrų. Kai jos turi ne vieną mokslo diplomą, atsiveria platesni keliai – prasiplečia galimybės rinktis vieną ar kitą profesiją.
Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje. SD duomenimis, 2009 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą turėjo 92,3 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų tai – aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje, Estijoje – 91,2 proc., Latvijoje – 90,1 proc.
Moterys sudaro penktadalį habilituotų daktarų ir profesorių
Mokslo institucijose dirbančių ir joms vadovaujančių moterų yra ne tiek daug. Praeitais metais kolegijose moterys sudarė 70 proc., universitetuose – 50 proc. dėstytojų. Iš 23 šalies universitetų tik vienam vadovauja moteris, iš 24 kolegijų – dešimčiai.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla 2010 metais užsiėmė 9,6 tūkst. moterų. Moterys tyrėjos, turinčios mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, sudarė 45 proc. visų mokslo laipsnį turinčių tyrėjų. Moterys, turinčios habilituoto daktaro laipsnį, sudarė 20 proc. habilituotų daktarų, profesoriaus vardą – 19 proc. visų profesorių.
Pasak E.Stankevičienės, moterų mokslininkių kasmet daugėja, bet aukštesnes pareigas mokslo srityje užima vyrai.
„Moterys prisiima daugiau pareigų šeimoje, buityje negu vyrai, kurie ir kūdikiui auginti bei prižiūrėti atostogų galimybe pasinaudoja retai“, – teigė LUMA atstovė.
Siekiama, kad daugiau mergaičių domėtųsi mokslu
Iki 2020 metų Europos Sąjungai trūksta dar apie 1 mln. tyrėjų, todėl Europos Komisija pradėjo kampaniją siekdama, kad daugiau mergaičių domėtųsi mokslu ir daugiau moterų pasirinktų tyrėjo karjerą.
Daugiau kaip pusė visų ES studentų ir 45 proc. visų doktorantų yra moterys, tačiau jos sudaro tik trečdalį tyrėjų. Be to, vis dar nedaug moterų turi inžinerijos ir pramonės daktaro laipsnį. Įgyvendinant dvejų metų kampaniją pirmiausia norima paskatinti paaugles studijuoti tiksliųjų ir techninių mokslų dalykus.
Vėliau dėmesys bus sutelktas į visas studentes, skatinant jas pagalvoti apie tyrėjo karjerą. Vykdant kampaniją bus siekiama paneigti mokslo stereotipus ir parodyti merginoms ir moterims, kad studijuoti tiksliuosius mokslus gali būti smagu ir kad mokslas atveria daug galimybių.
Kampanija bus vykdoma 2012–2013 metais visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. 2012 metais renginiai pirmiausia bus organizuojami šešiose šalyse – Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje.