Rusniškių Užgavėnės – su nauja istorija
Į Rusnės Užgavėnių šventę Lašininis šiemet atėjo kitoks: demokratinėje, europinėje Lietuvoje Rusnės Lašininis pakeitė lytį ir tapo Lašinine. O perkaręs Kanapinis, kaip tyčia, į šventę atėjo ne muštis su Lašininiu, o susirasti sau pačią…
Tokį Užgavėnių scenarijų sumąstė Rusnės senjorų šokių kolektyvo vadovė Solveiga Mockienė. Užgavėnių kaukėmis persirengę jos kolektyvo šokėjai į šventės žaidimą įtraukė visus – didelius ir mažus.
Kanapiniui, besiieškančiam pačios, surengtos net šešių pretendenčių varžytuvės. Lašininė, gydytoja, čigonė, ragana, giltinė ir šeimininkė įvairioms varžybų rungtims rinkosi komandas ir taip visus paslankiausius įtraukė į šventės žaidimų sūkurį.
Užgavėnių nuotakos ir jų rėmėjai dėl Kanapinio dėmesio pliekėsi maišais, rideno šieno kitkas, traukė virvę, šoko ratelius.
Tačiau kad ir kaip stengėsi Lašininė ir kitos konkurentės, Kanapinis išsirinko sau į pačias Šeimininkę. Todėl Lašininė iš nevilties ir pavydo, paslapčia padegė šventės puošmeną -Morę.
Vargu ar kuris šventės dalyvis namo grįžo nepamaitintas, nes Rusnėje visos šventės ne tik linksmos, bet ir sočios. Šį kartą rusniškių Užgavėnių vaišių asortimentas buvo gerokai praplėstas.
Riebiais bulviniais ir miltiniais blynais, žarijose keptomis bulvėmis su lašinukais vaišino kaimo turizmo sodybų šeimininkai Raimondas Plikšnys, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, Algimantas Dirsė ir Kanapinio išrinktoji Šeimininkė Dalia Kubilienė. Katilą žemaitiško šiupinio su kiaulės ausimis ir uodegomis išdalijo kaimo turizmo verslą pradedanti Gražina Stankienė. 
Rusniškiai Užgavėnes taip plačiai šventė pirmą kartą, todėl ne vienam kilo klausimas, gal jos taps kasmetine švente? Renginio sumanytoja S.Mockienė sakė, kad šiemet šventę organizavo jos kolektyvas su etnocentro pagalba. O kitais metais iniciatyvos gal imsis kuris nors kitas kolektyvas. Tuomet tai ir taps tradicija.
Priekuliškių – su 200 litrų šiupinio
Į kaimyninį Priekulės miestelį sugužėję svečiai iš įvairių Lietuvos kampelių šeštadienį žiemą laukan varė ne blynų prisikirtę, o ragaudami gardžius šiupinius.
Noras išvirti skaniausią šiupinį į pirmąjį nacionalinį šio valgio virimo čempionatą atvijo ir gausią, jungtinę Šilutės rajono komandą – asociacijos „Traksėdžių viltis“ bendruomenės ir VVG „Lamatos žemė“ atstovus bei muzikantų kompaniją iš Bikavėnų.
Prie nemenko katilo, kaip ir kitos 14 komandų, pamariškiai triūsė apie porą valandų. Į puodą keliavo kiaulienos sprandinė, ropočiai, burkuonai, kalafiorai, perlinės kruopos, paprikos, konservuotos pupelės, raizginiai, žalumynai ir prieskoniai.
Komandos galėjo šiupinį virti pagal savo receptus arba pasiūlytus nepriklausomo mitybos eksperto Vincento Sako, kuris yra ištyrinėjęs, kokie šiupiniai būdavo verdami kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje. Tas faktas, kad šiupinys kažkada buvęs pagrindiniu Mažosios Lietuvos Užgavėnių patiekalu, kai kuriems Šilutės komandos nariams pasirodė besąs naujiena.
„Gal vyresni žmonės, tikrieji šišioniškiai tradicijas labiau pamena ir puoselėja, juk ne veltui čia ir surengtos šios varžybos“, – svarstė VVG „Lamatos žemė“ pirmininkas Vygantas Kamarauskas.
Tačiau žuvienės čempionatu garsėjantys kraštiečiai taip pat puikiai yra įvaldę ir šiupinio virimo meną ir netgi turi savas tradicijas. Traksėdžiuose vasaromis taip pat vyksta tokie čempionatai, tiesa, mažesnės apimties.
Kaip namie, taip ir čia šiupinys buvo patikėtas virti dviem išmanantiems virėjams – Renaldui ir Virgiui. Išduoti visų gaminimo gudrybių vyrai nesutiko, bet rimtai aiškino, kad ir iš kirvio galima sriubą išvirti, tereikia sugebėjimų. Tas pats ir su šiupiniu – dedi į jį ką turi, bet svarbiausia, kad virtų vyrai. Esą, tik tada atsiranda daugiau improvizacijos.
„Prie šiupinio, kaip ir prie žuvienės, moterų neprileidžiam“, – sakė puodą maišęs Renaldas.
Šventės metu buvo paruošta virš 200 litrų šio patiekalo, kurį drąsiai skanavo susirinkusieji. Visiems jo neužteko, bet kas ragavo, gyrė, kad labai skanu. Geriausiais virėjais pripažinti svečiai iš Labanoro, o jų šiupinys pavadintas karališku, nes jame būta ne tik senųjų lietuvių žirnių – pilkųjų, bet ir trijų rūšių mėsos – stirnienos, šernienos ir elnienos.
Šilutiškiai ir per lietų aiškinosi tradicijas
Šilutiškiai irgi šventė Užgavėnes, nebodami net ir pačiu netinkamiausiu metu prapliupusio lietaus: nors jis lijo vis drąsiau, parke žmonių būriavosi vis gausiau.
Antradienio vakare prie Šilutės kultūros ir pramogų centro esančiame parke būriavosi bent keli šimtai šilutiškių. Kol vieni kaukes dailino, kiti į katilus riebios mėsos dėjo, žirnių, kruopų ir visokių pagardų pylė ir ant ugnies šiupinius kaitė. Ir nors šio patiekalo virimo čempionato čia nebuvo, galvos dėl to sau niekas nesuko.
Tuo pat metu žinomas krašto muzikinių renginių organizatorius Vygantas Stoškus su komanda bei Šilutės neįgaliųjų kapela „Šilo aidai“ jau pirmąsias melodijas trenkė. O kai prie visų prisijungė ir nepamainomi Užgavėnių dalyviai – „Verdainės“ ansambliečiai, jau ir pirmosios šokėjų poros po žolyną suktis suskato.
Susirinkusieji ne tik linksminosi, amžinąją Lašininio ir Kanapinio kovą stebėjo, bet ir sužinojo, kodėl ne blynais, o būtent šiupiniu garsios šio krašto Užgavėnės.
Naumiestiškiai vežiojo Morę po miestelį
Žemaičių Naumiesčio Užgavėnių pagrindinis akcentas – Morė – šiemet keliavo po visą miestelį.
Etnokultūros centro prieigose surengtoje šventėje dalyvavo ypač daug vaikų – čia susirinko ir gimnazijos moksleiviai, ir skirtingomis kaukėmis pasipuošę vietos pradinės mokyklos pradinukai.
Naumiestiškiai savąjai Morei šiemet surengė kelionę po visą miestelį – įpūdingo stoto ir įsimintinos veido išraiškos gražuolė aplankė ir vietos įmones, ir gyventojų kiemus. Lašininis su Kanapiniu čia kovėsi ne tik tarpusavyje – jie į varžytuves įtraukė ir savo komandas.
Vainutiškiai apdovanojo įdomiausias kaukes
Vainutiškiai irgi ne tik garsiai atšventė paskutinę mėsėdžio dieną, bet ir išrinko bei apdovanojo net keliasdešimt įdomiausių kaukių.
Vainuto miestelyje nuo ankstaus ryto skambėjo muzika, o artėjant vidurdieniui plačiai sklido ir gardūs šiupinio, blynų, spurgų bei arbatos kvapai.
Vainuto gimnazijos bendruomenę į šventės vietą atvedė etnografinis ansamblis „Vainuta“. Vainutiškiai švęsti rinkosi į šalia seniūnijos esančią krepšinio aikštelę. Gausų būrį Vainuto gimnazijos bendruomenės narių į renginį atlydėjo orkestras ir etnografinio ansamblio „Vainuta“ dainininkai. O susirinkę, skambant linksmoms Bikavėnų muzikantų melodijoms, visi siautė ir žaidė be stabdžių. Žinoma, ir Lašininio su Kanapiniu kovas stebėjo.
Vainutiškiai išrinko ir kelias dešimtis pačių įdomiausių kaukių. Jų kūrėjai – ir vaikai, ir suaugusieji pelnė dovanėles, kurias paruošė Vainuto Gerumo namų moterys.
Užgavėniautojai šurmuliavo ir kitose seniūnijose.
Švėkšniškių Užgavėnės pažymėtos „Draugystės“ šaliku
Vasario 28-osios pavakarę švėkšniškiai gausiai susirinko į centrinę miestelio aikštę pažymėti triukšmingiausios žiemos šventės – Užgavėnių.
Be įspūdingo grožio Morės, Lašininio ir Kanapinio dvikovos, koncertinių pasirodymų, skaniausių pasaulyje blynų, švėkšniškiai ir svečiai pasidžiaugė net 234 metrų ilgio numegztu „Draugystės“ šaliku. Iš šio šaliko susirinkusieji suformavo širdį, kuri simbolizavo visų draugiškumą ir bendrystę.
Ilgais žiemos vakarais šaliką pradėjo megzti „Diemedžio“ ugdymo centro bendruomenė su auklėtoja Loreta Stirbiene priešakyje. Vėliau šaliko „virusu“ užsikrėtė ir visa švėkšniškių bendruomenė.