2013-ieji Lietuvoje paskelbti sveikatingumo metais. Žmonės raginami daugiau judėti, sveikiau maitintis, atsisakyti žalingų įpročių. Numatyta daugybė priemonių, kaip skatinti fizinį aktyvumą, ugdyti teigiamą jaunimo ir vyresniųjų požiūrį į sveiką gyvenseną.
„Pradėti judėti niekada nevėlu“, – įsitikinusios Šilutės visuomenės sveikatos biuro darbuotojos – direktorė Virginija Vaivadaitė ir vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Laura Burbeckaitė.
Pernai parengusios projektą „Fizinio aktyvumo skatinimas Šilutėje: nuo ligų – šiaurietiškuoju ėjimu“, specialistės gavo lėšų šiaurietiško ėjimo lazdoms įsigyti. Tad jau nuo sausio 29-osios visi šį sveikatinimosi metodą išbandyti norintys – bet kurio amžiaus ir bet kokios kompleksijos – šilutiškiai galės nemokamai išmokti žingsniuoti šiaurietišku ėjimu.
„Svarbiausia – paties žmogaus požiūris į savo sveikatą ir gyvenseną, mes padėsime tik tiems, kurie patys nori būti sveiki, judrūs ir guvūs“, – neabejodamos sako Visuomenės sveikatos biuro specialistės.
Efektyvesnis už paprastą vaikščiojimą
Šiaurietiškojo ėjimo pradžia Šilutėje buvo prieš 2,5 metų, kai šio sveikatinimo būdo iniciatorė V.Vaivadaitė surengė pirmuosius susitikimus su šio ėjimo asociacijos prezidentu ir treneriu Laimontu Rakausku.
„Jau tada turėjau tikslą išpopuliarinti šį ėjimą tarp šilutiškių ir dabar galiu džiaugtis, kad savo tikslą pasiekiau“, – sako V.Vaivadaitė. Ji neslepia ir pati pajutusi šio sporto teikiamą naudą.
„Tai puikus raumenis sutvirtinantis ir sąnarius mankštinantis užsiėmimas, kartu dar gerinantis ir širdies darbą. Ypač jis tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų jau nebegali bėgioti ar užsiimti kitokiu sportu“, – pasakoja V.Vaivadaitė.
Anot jos, ėjimas atsispiriant į slidininkų panašiomis lazdomis įdarbina daugiau nei 90 proc. kūno raumenų, tačiau neapsunkina nugaros ir sąnarių. Kiekvienas einantysis gali reguliuoti savo tempą, todėl išvengiama pervargimo. Šio ėjimo entuziastai tvirtina, jog tokia veikla jiems suteikia žvalumo, praskaidrina mintis ir pakelia nuotaiką.
Šis ėjimo būdas yra gerokai efektyvesnis už paprastą vaikščiojimą be lazdų, nes išnaudojamos ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Kitaip nei bėgimas, vaikščiojimas su lazdomis nuima dalį krūvio, tenkančio sąnariams ir nugarai, o teisingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pečių raumenis.
„Tai yra veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore, vysto aerobinę ištvermę, mažina stresą, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi, taip pat – laikyseną ir eiseną, mažina kraujospūdį ir 
cholesterolio kiekį kraujyje“, – dar kelis teigiamus dalykus išvardija V.Vaivadaitė.
Šilutiškiai jau nebekikena
Pernai gruodį V.Vaivadaitė ir L.Burbeckaitė dalyvavo Kaune vykusiuose mokymuose, kuriuos baigusios įgijo šaurietiškojo ėjimo instruktorių kvalifikacijas.
Parengusios projektą specialistės iš savivaldybės Sveikatos rėmimo programos gavo 2088 litus, už kuriuos jau nupirko po 6 reguliuojamas ir nereguliuojamas šiaurietiško ėjimo lazdas. Jos jau registruoja norinčiuosius dalyvauti ėjimuose ir neabejoja, kad 12-os žmonių grupė tikrai susidarys. Regis-tracijos tel. (8 441) 52217.
Šiaurietiškojo ėjimo entuziastai nebesulaukia pašaipų iš kaimynų ar praeivių, kaip pasitaikydavo prieš porą metų. Dabar jau daugelis žino ir vertina šį sveikatinimo būdą“, – teigia Visuomenės sveikatos biuro direktorė V.Vaivadaitė.
Pirmoji naujos grupės treniruotė vyks sausio 29-ąją 14 valandą. Užsiėmimų trukmės specialistės nenustato – jie truks tiek, kiek norės patys dalyviai – gal valandą, gal ir dvi.
Šilutiškėms ir šiemet žada talkinti L.Rakauskas, jo vizitai į Šilutę suplanuoti poilsio dienomis.
Visuomenė juda labai mažai
Visuomenės sveikatos biuro specialistės sako, kad įtikinti žmogų, jog sveikata, darbingumas ir gyvenimo kokybė priklauso nuo jo paties, yra „oi kaip nelengva“. Tuo tarpu tyrimų duomenys rodo, jog 50 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo gyvensenos, 20 proc. – nuo aplinkos ir tik 10 proc. – nuo sveikatos apsaugos sistemos.
Bendradarbiaudamos su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedra, V.Vaivadaitė ir L.Burbeckaitė 2011 metais atliko mūsų rajono suaugusiųjų gyvensenos tyrimą. Rezultatai nedžiugina. Paaiškėjo, kad bent po 30 minučių kasdien, taip, kad suprakaituotų ir pagreitėtų jų kvėpavimas, mankštinasi tik 43,7 proc. vyrų ir 34,4 proc. moterų. Likusieji mankštinasi retai arba visai nesimankština.
Tais pačiais metais atlikus mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą paaiškėjo, jog daugiau nei valandą kasdien lauke vaikšto tik 37 proc. moksleivių, 18 proc. – tik pusvalandį, o 14 proc. mūsų vaikų lauke būna tik mažiau nei 15 minučių.
Anot specialisčių, tokie fizinio aktyvumo procentai yra labai menki. Todėl ir ieškoma kaip tą problemą spręsti, o minėtasis projektas – vienas jos sprendimo būdų.
Trys savivaldybės biurų neturi iki šiol
Visuomenės sveikatos biurai prie Lietuvos savivaldybių pradėti kurti prieš 6 metus. Ne paslaptis, kad tuomet dėl tokios institucijos reikalingumo visuomenėje, o ir tarp politikų sklandė nemažai abejonių.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia jau matantys aiškią šių biurų veiklos naudą. Kai kuriose savivaldybėse pastebėta sveikesnė moksleivių gyvensena, nepilnamečiai mažiau rūko ir geria. Taip pat teigiama, kad mokyklose dirbantys sveikatos specialistai, pradėję dirbti Visuomenės sveikatos biurų komandose, pradėjo teikti kokybiškesnes paslaugas.
Tiesa, trys šalies savivaldybės tokių biurų neįkūrė iki šiol.