Vitaminų šaltinis – agrastai

Agrastai - nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos.

Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44.

Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10-20 metų. Lietuvoje dažniausiai auginami žalieji agrastai, jų būna baltų, geltonų, net raudonųjų, beveik violetinių.

Agrastai pasižymi rūgščiu skoniu. Dažniausiai jais gardinamos uogienės, mat jos puikiai subalansuoja uogienių saldumą. Agrastai tinka ir desertų gamyboje: pyragų, netgi ledų ar šerbetų, jais gardinamos pavlovos, keksiukai, verdamos saldžios sriubos. Tai puikus priedas glotnučiams ar kokteiliams, jais taip pat gardinamas natūralus jogurtas, varškė.

Prie agrastų puikiai tinka citrusai, mėtos. O karštą dieną iš jų galima pasigaminti gaivaus gėrimo: vandenį pagardinti ledukais, pridėti supjaustytų agrastų, mėtų ir įpilti šlakelį šeivamedžio sirupo, galiausiai viską išmaišyti.

Visgi, agrastai – puikus ingredientas gaminant ir pikantiškus patiekalus. Agrastai ypač dera prie žuvies, naudojami ir salotų gamyboje. Šios uogos salotoms suteikia saldžiarūgščio prieskonio. Agrastai dar geresnio skonio įgauna, kai yra apdorojami karščiu ir pasaldinami.

Apibarsčius cukrumi agrastus galima pakepti orkaitėje arba išvirti puode panaudojant ne tik cukrų, bet ir cinamoną, kitus prieskonius. Agrastus galima ir pamarinuoti, tam prireiks šiek tiek baltojo vyno acto ir cukraus. Sumaišyti 150 ml acto ir 25 g cukraus šiek tiek pavirti ir leisti mišiniui atvėsti. Galiausiai šviežius agrastus dėti į stiklainius ir užpilti mišinį.