Senosios Šilutės civilių gyventojų kapinaitės Tilžės gatvėje jau daug metų yra aktuali diskusijų problema. Diskutuojama dėl jų tvarkymo vizijos, priežiūros darbų ir lėšų skyrimo šiam kultūros objektui išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti.
Šilutės gražinimo draugija trečiadienį dėl to vėl iškvietė „ant kilimėlio“ rajono Savivaldybės vadovus. Visuomenininkai norėjo aiškumo, kodėl Savivaldybė atsisako remti šių nebeveikiančių kapinių tvoros ir vartų atstatymo darbus, kuriems pinigų ketina paaukoti vokiečiai.
Nori atstatyti pokariu nugriautus vartus
Šilutės gražinimo draugija, pasak jos pirmininko Oresto Lidžiaus, dar rudenį su Savivaldybės vadovais aptarė minėtų kapinaičių aptvėrimo galimybę. Norėdama įtvirtinti susitarimą ir kad Savivaldybė turėtų pretekstą pradėti oficialias procedūras, lapkričio pabaigoje draugija dar parašė Savivaldybei raštą.
Tame rašte, be kita ko, pranešama apie Vokietijos Beveršteto miesto gyventojų iniciatyvą rinkti Vokietijoje aukas minėtų mūsų miesto kapinių tvarkymo ir jose esančios koplytėlės remonto darbams finansuoti. Vokiečiai kartu su Šilutės evangelikų liuteronų bendruomene gegužės 25 dieną ketina surengti Šilutėje nedidelę šio projekto rėmėjų pagerbimo ceremoniją. Ta proga jau suremontuotos koplytėlės durys būtų atvertos visai miesto bendruomenei.
Dar 1990 m. Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus specialistai tuometinio Šilutės komunalinių įmonių kombinato užsakymu parengė šių kapinių regeneracijos projektą. Buvo atlikti ir istoriniai tyrimai, kapinių būklės fotofiksacija, numatyta atnaujinti takus, išvalyti sąžalynus.
Šilutės gražinimo draugijos nariai įsitikinę, kad vadovaujantis minėtu projektu būtų galima aptverti kapines tvora ir atstatyti priešais koplytėlę buvusius pagrindinius vartus.
Pasak Šilutės muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, šie vartai buvo nugriauti jau pokariu.
Savivaldybės atsakymas nustebino
Miesto viešųjų erdvių sutvarkymo siekiantys visuomenininkai tikėjosi, kad Savivaldybė savo pritarimą patvirtins raštiškai ir inicijuos idėjos įgyvendinimui reikalingas administracines procedūras.
„Gautas atsakymas taip nustebino, kad nebežinojome, kaip jį suprasti. Reikėjo vėl sėsti prie derybų stalo“, – sako O.Lidžius.
Merės Daivos Žebelienės pasirašytame atsakyme draugijai primenama, kad senųjų kapinių tvarkymas turėtų būti kompleksiškas. Be to, šiandien dar nėra nutarta, kaip jų teritorija turi būti sutvarkyta: ar išlikusius kapus sutvarkyti ir palikti taip, kaip yra šiandien, ar panaikinti, paliekant nedidelį atminimo ženklą, o visą teritoriją paversti parku.
Kad Savivaldybė iki šiol nieko nedarė, nepasakysi. Siekiant išsaugoti koplyčią prieš kelerius metus Savivaldybės lėšomis buvo uždengtas 
naujas jos stogas. Koplytėlės vidaus remontas buvo pradėtas gavus rėmėjų iš Beveršteto finansinę paramą. Remontą atlikti nemokamai ėmėsi Turizmo ir verslo paslaugų mokykla.
„Šilutės savivaldybė, kaip savininkė, yra suinteresuota senųjų kapinių aptvėrimu ir pagrindinių vartų atstatymu, bet esant sudėtingai finansinei padėčiai sunku rasti lėšų minėto projekto korektūrai“, – štai taip baigiamas Savivaldybės atsakymas pribloškė visuomenininkus.
Vartai – tik 3 procentai tvoros
Trečiadienį sėdus prie apskritojo stalo Savivaldybės vyr. architektas Edmundas Benetis priminė, kad minimas kapinių regeneracijos projektas buvo parengtas prieš 23 metus, t.y., „gimė“ anksčiau nei dabartiniai norminiai aktai, įstatymai ir poįstatyminiai aktai. „Reikia gauti naujas sąlygas ir projektą koreguoti“, – sakė vyr. architektas.
Savivaldybė, pasak E.Benečio, skendi skolose, tad visuomenininkų prašymą prisidėti prie minimo projekto galima pavadinti „savotišku aferizmu“. „Elgtumės kaip Napoleonas: pinigų nėra, bet į mūšį veliamės, o vėliau žiūrėsim“, – replikavo vyr. architektas.
Be to, fragmentas apie kurį kalbama šiuo metu – pagrindiniai vartai – yra, pasak E.Benečio, gal 3 procentai visos kapinių tvoros, kurią irgi reikės atstatyti.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas pirmiausia priminė, kad Savivaldybė jau yra pradėjusi ir nebaigusi daug darbų. Jis klausė, kas finansuos projekto rengimą, priminė, kad dar reikės ir naujos topografinės nuotraukos, o tai – ir vėl išlaidos.
Anot V.Bičkausko, statybas leidžiantys dokumentai, norime mes to ar ne, yra nustatytos formos ir vyr. architektas niekaip negalės pritarti projektui, jei to projekto visai nebus. O 23 metų senumo projektas leidimui išduoti nebetinka.
„Negi varteliams pastatyti reikia tokio monstro“, – nustebintas didžiulės biurokratijos klausė Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis. O merė Daiva Žebelienė pasvarstė, kad jei lėšų neužtektų visai naujai tvorai, galima būtų užsodinti gyvatvorę.
Tada diskusijos dalyviai susivokė, kad patys sau vieni tie vartai irgi nestovės – šalia jų vis tiek turės būti bent keli tvoros segmentai. Klausimas: kaip tai atrodys ir kiek dar kainuos?
Pinigus duodantys vokiečiai mūsų nesuprastų
„Gal apsispręskim pagaliau: ar mes ieškome sprendimo, ar priežasties, kaip nedaryti“, – klausė Šilutės gražinimo draugijos pirmininkas O.Lidžius. Anot jo, kai gegužės pabaigoje atvažiuos rėmėjai iš Vokietijos, jiems teks pasakyti konkrečiai – gali šilutiškiai pastatyti tuos vartus ar ne. Tik gavę pritarimą vokiečiai pradėtų aukų rinkimą.
Muziejaus direktorė R.Šikšnienė sakė, jog rėmėjai iš Vokietijos jau dabar klausia, kiek pinigų reikėtų. Atsakymas yra vienas – šilutiškiai iki šiol to nežino.
R.Šikšnienė stebėjosi, jog priimdami aukas iš vokiečių nesugebame susiorganizuoti, kad visuomeniniais pagrindais kas nors iš mūsų architektų parengtų projektuką. Tik tokio indėlio ir prašoma iš šilutiškių. Pinigus duodantys užsieniečiai, anot R.Šikšnienės, tikrai nesuprastų, kad šilutiškiai nė to nesugeba padaryti.
„Aš manau, kad Savivaldybė tiesiog nenori to projekto rengti“, – „Šilutės naujienoms“ sakė Šilutės gražinimo draugijai priklausantis architektas Egidijus Vidrinskas. Į tiesmuką klausimą, kodėl ir čia visuomeniniais pagrindais nenori pasitarnauti jis pats arba Savivaldybės architektai, atsakas buvo, jog koreguoti projektą gali tik jo autoriai. Kitaip jis irgi būtų negaliojantis.
„Duokit dvi paras ir darom“, – galiausiai nusileido E.Benetis.
Tad iš Savivaldybės Šilutės gražinimo draugijos nariai išėjo gavę naują viltį, kad iki miesto šventės, kol atvyks rėmėjai, reikalingi dokumentai ir leidimai bus parengti.