Su atslinkusia vėsesne oro mase kai kur Pietų Lietuvoje susidarė palankios sąlygos formuotis šalnoms dirvos paviršiuje. Žemiausia oro temperatūra (1,5 m aukštyje) rugsėjo 15-ąją paryčiais daug kur buvo tarp 3–9 laipsnių šilumos, o Ventėje ir Nidoje, 11–12 laipsnių. Bet dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) buvo silpnos šalnos: Kazlų Rūdoje – -1,2 °, Varėnoje – -0,5 °, Alytuje – -0,1 °. Kitur šalnų dar nefiksuota, bet, pasak LHMT, daubose jų galėjo pasitaikyti.
Šeštadienį anksti ryte daug kur buvo tarp 2–8 laipsnių šilumos, o pajūryje ir pamaryje, 9–13 laipsnių. Bet dirvos paviršiuje Varėnoje buvo -1,0 ° šalna, Šalčininkuose -0,5 °, Anykščiuose -0,1 °C.
Daugiausia vėsių dienų praėjusią vasarą užfiksuota vakariniuose rajonuose ir Žemaičių aukštumos apylinkėse: Klaipėdoje 26, Laukuvoje (Šilalės r.) – 24, Šventojoje –21, Telšiuose – 20. Mažiausiai tokių dienų stebėta Pietų Lietuvoje: vos po 3 Birštone, Alytuje ir Žuvinte, Druskininkuose – 4, po 5 dienas – Lazdijuose, Kalvarijoje ir Jurbarke.
Pačios vėsiausios vasaros dienos buvo birželio 2–5, liepos 22–23, rugpjūčio 8 ir 29 d. Šiomis dienomis daugelyje meteorologijos stočių temperatūra įdienojus nesiekė 20 laipsnių. Daugelis vėsių dienų Vakarų Lietuvoje fiksuota, kai vėjas pasisukdavo iš šiaurės vakarų arba vakarų ir nešdavo gaivų orą nuo Baltijos bei Atlanto vandenyno. Pietų Lietuvoje vėsių dienų buvo gerokai mažiau.
Pagal LHMT inf.