Kas antras patiria riziką
Sukčiavimai ir duomenų vagystės internete jau tapo kasdienybe. Apklausa parodė, kad per keletą pastarųjų mėnesių kas antras gyventojas (47 %) Lietuvoje yra gavęs sukčių elektroninių laiškų ar žinučių. Latvijoje sukčių laiškų ir žinučių sulaukia dar daugiau – 67 % apklaustųjų.
„Skaitmeninio sukčiavimo ir įvairių nusikaltimų internete mastai auga sparčiai. Ir tai nestebina, nes lavindami savo technologinį raštingumą ir persikeldami į internetą, mažiau dėmesio skiriame kibernetinio saugumo žinioms. Vis dėlto tai yra esminiai įgūdžiai – juk mokydamiesi vairuoti automobilį pradedame nuo mokymosi stabdyti. Taip ir internete – saugumas turėtų būti svarbiausias prioritetas“, – sako Inga Žukauskienė, „Accenture“ IT ekspertė.
Saugosi vengdami
Lietuvoje 77 % gyventojų teigia niekada neatidarantys sukčių siunčiamų laiškų ir žinučių, nespaudžiantys juose esančių nuorodų, į žinutes neatsakantys. Vengti ir ignoruoti įtartinas žinutes – populiariausias kibernetinio saugojimosi būdas tarp gyventojų. Taip pat elgiasi ir Latvijos gyventojai – 88 % apklaustųjų teigia tiesiog neatidarantys ir nereaguojantys į sukčių laiškus bei žinutes.
Antroje vietoje – reguliarus kompiuterių ir išmaniųjų telefonų programinės įrangos atnaujinimas, sutinkant su automatiniais atnaujinimais arba imantis papildomų veiksmų. Taip savo įrenginius saugo 66 % lietuvių ir 63 % latvių.
Trečia saugumo priemonė – tik saugių slaptažodžių naudojimas, kuriuos sudaro tiek skaičiai ar simboliai, tiek raidės. Taip teigia besielgiantys 60 % Lietuvos ir 64 % Latvijos gyventojų.
Didesnio asmeninio aktyvumo ir sąmoningumo reikalaujančių kibernetinio saugumo veiksmų gyventojai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje imasi rečiau. Tik 36 % apklaustų lietuvių ir 34 % latvių viešose vietose prie interneto jungiasi per mobiliuosius duomenis, o ne per toje vietoje esantį bevielį (WiFi) tinklą, kuris gali būti nesaugus.
Tik 30 % gyventojų Lietuvoje ir 47 % Latvijoje pakeičia gamintojo slaptažodį arba jį nustato, jei slaptažodžio nėra, įsigiję naują skaitmeninį prietaisą namuose, tokį kaip bevielis maršrutizatorius.
Ir vos 15 % Lietuvos bei 19 % Latvijos gyventojų reguliariai domisi kibernetinio saugumo naujienomis, atnaujina savo žinias bei įgūdžius.
Jaunimas jaučiasi tvirčiau
Labiausiai internete pažeidžiami vyresnio amžiaus gyventojai. Tik vienas-du iš dešimties (11-18 %) 55-75 m. internetu besinaudojančių gyventojų žino, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Tarp 18-44 m. apklausos dalyvių tokių buvo tris kartus daugiau (39-47 %). Vyrai dažniau nei moterys savo kibernetinio saugumo žinias vertino gerai – taip atsakė trečdalis (36 %) vyrų ir tik penktadalis (24 %) moterų.
Latvijoje kibernetinio saugumo žinias geromis laiko 38 % apklaustųjų, lyginant su 29 % Lietuvoje. Dar 42 % latvių kibernetinio saugumo srityje jaučiasi vidutiniškai (Lietuvoje 47 %), o blogai – 17 % apklaustųjų (Lietuvoje 20 %).
Kita vertus, gyventojai internete yra atsargūs ir nėra linkę lengva ranka atiduoti savo asmeninių duomenų. Tik 36 % lietuvių sutiktų duoti savo nuotrauką, kūno išmatavimus prekybininkui tam, kad galėtų pasimatuoti drabužį virtualiai ir matytų, kaip jis gulės ant jo ar jos figūros. Latvijoje su tuo sutiktų tik 23 %. Jaunesnio amžiaus apklausos dalyviai buvo labiau linkę sutikti su tokiais duomenų mainais nei vyresni.
35 % Lietuvoje ir 30 % Latvijoje norėtų nuotoliniuose vaizdo skambučiuose dalyvauti dėvėdami išmaniuosius akinius, kuriuose matytų savo skaitmeninį dvynį kartu su kitų dalyvių skaitmeniniais dvyniais ar avatarais. „Tokias galimybes mums atvers metavisata, tačiau tokiuose virtualiuose sprendimuose bus naudojami ir asmeniniai duomenys, kuriuos taip pat turėsime saugoti. Tad kibernetinio saugumo svarba ateityje tik augs“, – pastebi I. Žukauskienė.
BNS inf.