VTEK apkaltino S.Kazlauską. S.Kazlauskas ginsis

KAZLAUSKAS STEPTrečiadienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Steponas Kazlauskas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimą atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose.

Apie savo sprendimą VTEK taip pat informuos Viešųjų pirkimų tarnybą.

VTEK atliko tyrimą gauto pranešimo pagrindu. Tyrimo metu pasitvirtino duomenys, jog, atstovaudamas savo valdomai UAB „Žibai”, S.Kazlauskas Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešajame pirkime teikė pasiūlymą dėl Šilutės vaikų lopšelio – darželio „Žvaigždutė” atnaujinimo (rangos) darbų ir pasirašė viešojo pirkimo sutartį.

VTEK pabrėžia, kad šiuo vertinimu nekvestionuoja ir nesiekia riboti juridinių asmenų teisės vykdyti komercinę veiklą. Tačiau VTEK, kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo laikymosi priežiūrą vykdanti institucija, atkreipia dėmesį, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas tarnybines pareigas, privalo laikytis minėto įstatymo reikalavimų.

Tas įstatymas numato, jog teisės atstovauti apribojimų išimtis gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. O sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas.

VTEK nuomone, norėdamas dalyvauti savivaldybės administracijos vykdomame viešajame pirkime ir atstovauti savo valdomai įmonei, S.Kazlauskas prieš tai privalėjo kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės tarybą, prašydamas pritaikyti jam teisės atstovauti apribojimo išimtį.

Dėl tokios išimties į savivaldybės Tarybą S.Kazlauskas nesikreipė.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis kritiškai vertina VTEK sprendimą, jog S.Kazlauskas yra pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Jo nuomone, S.Kazlauskas skųs VTEK sprendimą.

Pasak V.Pozingio, nėra įstatymo, kuris draustų įmonei, kuriai vadovauja savivaldybės politikas, dalyvauti Savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėjus pasirašyti su Savivaldybe sutartis. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas draudžia politikui dalyvauti priimant Tarybos ar Tarybos komitetų ir kitokių savivaldos institucijų sprendimus, jei tie sprendimai susieti su jo valdoma, darbo santykiais susieta įmone. Konkrečiu atveju S.Kazlauskas nedalyvavo sprendžiant vaikų darželio „Žvaigždutė“ atnaujinimo (rangos) darbų finansavimo klausimą.

V.Pozingis patvirtino faktą, kad daugiau dabar esančių ar buvusių politikų įmonių yra laimėję Savivaldybės skelbtus konkursus, tų įmonių vadovai ar jų igalioti asmenys yra pasirašę sutartis su Savivaldybės administracija dėl darbų atlikimo. Visi politikai yra deklaravę savo ir savo šeimos narių valdomas įmones ar darbovietes. Pasak V.Pozingio, nėra praktikos, kad įstaigų vadovai ar darbuotojai savivaldybės Tarybos prašytų leisti dalyvauti darbų pirkimo konkursuose ir pasirašyti rangos sutartis. Svarbu, kad tie politikai, dalyvaudami savivaldybės Tarybos veikloje, nusišalintų nuo sprendimų, susietų su jų įmonėmis.

Tokią pat nuomonę pareiškė ir savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis sako, kad VTEK teiginiai, jog politikų valdomos įmonės turi apribojimus dalyvauti savivaldybės organizuojamuose darbų pirkimo konursuose yra klaidingi, nepagrįsti jokiais įstatymais.

S.Kazlauskas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad jau pasitarė su teisininkais ir apsisprendė skųsti VTEK sprendimą kaip nepagrįstą.

VTEK primena, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų atleisti asmenys 3 metus negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje. Jeigu asmuo per 1 metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs minėto įstatymo reikalavimus, nėra pripažįstamas dar kartą pažeidęs šį įstatymą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.