Dešimtasis jubiliejinis Kintų emalio simpoziumas baigiamąjį akordą padėjo prieš Žolinę. Dvylika dienų Kintuose po gamtą žvalgęsi ir istorinių žinių sėmęsi plenero dalyviai darbus iš emalio pristatė plačiajai visuomenei.
Meno mėgėjų į Kintus sugužėjo išties nemažai: pleneru domėjosi ir gausus būrys jaunimo, ne vienam svečiui pakišęs mintį, kad šis menas Kintuose gyvuos dar ilgai.
Devyni darbo metai – kūrinių ekspozicijoje
Susirinkusieji į šventę galėjo pasigrožėti ne tik šiųmečio plenero darbais, bet ir tais kūriniais, kuriuos per devynerius projekto metus sukūrė, o paskui, remiantis tradicija, plenerų dalyviai padovanojo Kintų Vydūno kultūros centrui.
Ruošiantis šiųmečio plenero uždarymui surengta darbų paroda, pasak direktorės Ritos Tarvydienės, pretenduoja tapti nuolatine Kintų Vydūno kultūros centro ekspozicija.
Kolekciją jau sudaro beveik 100 emalio darbų. Eksponuojami kintiškės Aušros Mačiulaitienės, klaipėdietės Neringos Poškutės, šilutiškio Aurimo Liekio ir kitų plenerų dalyvių meno kūriniai.
Tačiau daugiausia dėmesio traukė ant Vydūno kultūros centro išorinės sienos sukabinti jubiliejinio plenero dalyvių darbai. Pamario ženklų ir simbolių gamtoje bei istorijos verpetuose ieškojo kintiškė Aušra Mačiulaitienė, klaipėdiečiai Inga Poškutė, Zoja Ramanauskienė ir Saulius Bertulis, telšiškis Petras Gintalas, alytiškiai Indrė ir Redas Diržiai bei svečiai iš Gruzijos – antrą kartą į Kintus po ketverių metų pertraukos atvykęs juvelyras Joseb Zangaladzė ir pirmą kartą miestelyje viešėjęs jo sūnus Giorgi Zangaladzė.
Paprašytas tarti žodį Giorgi sakė: „Ačiū visiems. Man garbė čia būti. Myliu Lietuvą vis labiau ir labiau“.
Kad Kintuose jaučiasi kaip namie, atviravo ir Joseb Zangaladzė. Vyrai dėkojo Kintų girininkijos darbuotojams Daliai ir Romui Barkauskams, kurie girininkijoje buvo įrengę Gruzijos ambasadą ir joje apnakvindino svečius iš tolimos šalies. Tbilisio vidurinėje mokykloje Joseb dėsto būtent emalio technologiją. Tačiau dėstytojas mielai į rankas ima ir medį, save realizuoja kurdamas skulptūras.
Tema itin džiaugėsi moterys
Pirmą kartą Kintuose viešintis alytiškis R.Diržys rimtu tonu pranešė supratęs, kad Kintuose visi emalio darbai, kuriuos tik pašauni į krosnį, virsta Pamario ženklais. Tačiau menininkui net ir kvėpuojant gaiviu Kintų oru, besigėrint gražia gamta, anot jo, iki galo nepavyko perprasti, kas vis dėl to yra Pamario ženklai. Todėl, pasak autoriaus, jo darbai gal ir ne visai atitiko plenero temą.
„Pamario deivės turbūt dėl to mane ir nubaudė, kaktoje įrėždamos dar vieną Pamario ženklą“, – juokavo kūrybinio darbo metu šiek tiek fiziškai nukentėjęs R.Diržys.
Didesnių problemų su simbolių paieškomis neturėjo nė viena dailiosios lyties atstovė. N.Poškutė pasakojo jau seniai kūryboje eksperimentuojanti lietuvių paveldo turtais. Vos išgirdusi, kad šiųmetis pleneras skirtas dievybėms Žemynai, Gabijai ir Austėjai, nudžiugo ir Z.Ramanauskienė.
„Jau žinojau, kad visus darbus skirsiu sūnaus sužadėtinei Gabijai. Viskas, ką pastaruoju metu kuriu, yra jai“, – sakė Z.Ramanauskienė.
Emalio technika kaip smagiu atradimu džiaugėsi ir viešnia iš Alytaus I.Diržienė, teigusi, kad pažintis su Rita ir Romu Tarvydais davė pakankamą suvokimą, kuo ypatingas ir išskirtinis Pamario kraštas.
Kintiškė R.Mačiulaitienė, jau gerokai anksčiau baigusi Kintų dailės mokyklą, taip pat džiaugėsi galėjusi paeksperimentuoti religiniais motyvais – itin išsiskyrė jos darbas, kuriame metalinis kryžius buvo apipintas saulute iš emalio.
Pirmą kartą su emaliu mėginęs dirbti P.Gintalas atviravo patyręs nemažai streso, tačiau jautėsi labai dėkingas pagrindiniam emalio
technikos mokytojui R.Tarvydui ir visam šauniam kūrėjų būriui.
Vos prakalbęs ilgametis plenerų dalyvis, Kintuose besisukiojantis nuo pat 2003 m., S.Bertulis iš karto suskato dėkoti simpoziumo organizatoriams. „Džiaugiamės, kad turim Kintus ir emalį, kuris būtent čia įgavo naują pavidalą“, – sakė kūrėjas.
Skambėjo muzika
Daug gražių sveikinimų simpoziumo organizatoriams ir jo dalyviams skambėjo iš Kultūros skyriaus specialistės Jurgitos Skobienės, Rusnės „Salos“ bendruomenės pirmininko Raimundo Plikšnio, Lauryno Juodeškos, jo mamos Audros ir kitų svečių lūpų.
Pasibaigus oficialiai renginio daliai į sceną užlipo etnografinėje Juodeškų sodyboje pusantros savaitės repetavusi populiari muzikos grupė iš Vilniaus „Freaks on floor“. Susirinkusius ji „pavaišino“ doze roko muzikos.
Kiekvienam plenero dalyviui jo organizatoriai įteikė po simbolinę Žolinės puokštę ir naujausią leidinį „Vydūnamis“. O kad vakaroti būtų smagiau, į rankas buvo įsprausti ir valgomi Pamario simboliai – rūkytos žuvys.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.