Yra ir mokinio pareigos bei mokytojo teisės

travel-news.co.uk nuotr.Vėl atėjo rugsėjis, kuris sukviečia į mokyklas mokytojus ir mokinius. Vėl prasidėjo nauji mokslo metai, atnešantys džiaugsmus ir vargus.

Mokyklą galime vadinti pagrindine šeimos pagalbininke, padedančia tėvams formuoti vaiko asmenybę. Mokytojų ir mokinių tarpusavio santykių balansas turi lemiamą įtaką ugdymo procesui. Todėl šiame straipsnyje pakalbėsime apie mokytojų teises teisiniu aspektu, ir priminsime mokiniams, kad jie turi ir pareigas.

Kartu paanalizuosime teisės aktus, kurie reglamentuoja ir tėvų atsakomybę už nepilnamečius vaikus.

Vienoje konferencijoje švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius pristatė mokytojo ir mokinio santykių reglamentavimo teorinę piramidę, kurios pagrindu turi būti formuojami santykiai tarp mokinių ir mokytojų. Šios piramidės viršuje yra LR Švietimo įstatymas, žemiau – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, toliau – mokyklos nustatytos etikos ir elgesio normos, o galiausiai – sutartys tarp mokyklų ir mokinių, kuriose nustatomi abipusiai įsipareigojimai.

Pakalbėsime tik apie mokytojų teises ir mokinių tarpusavio pareigas.

Švietimo įstatyme 49 str. numatomos tokios mokytojų teisės: dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje; siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui drausmines auklėjimo poveikio priemones.

Švietimo įstatymo 46 str. numatomos mokinių pareigos: sudarius mokymo sutartį laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų.

Vaikų pareigos numatomos ir LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Jo 48 str. 2 d. nurodoma, kad vaikas privalo gerbti pedagogus, kitus suaugusius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešuose vietose, darbe, buityje.

Galime aiškiai įžvelgti mokytojų teisių ir mokinių pareigų pusiausvyrą. Tačiau kyla klausimai, ar teisių įgyvendinimas vienodai reglamentuojamas Lietuvos teisinėje sistemoje, ir ar mokytojai žino, kaip įgyvendinti jiems suteikiamas teises?

Mokytojo teisė „dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje” minima visų lygių teisės aktuose, tačiau nėra nustatytas konkretus teisinis to reguliavimas.

Viename straipsnyje G.Merkys, A.Urmonas ir D.Bubelienė, nagrinėdami objektines mokytojų teises sako, kad „mokytojų socialinių teisių padėtį Lietuvoje tikslinga vertinti žmogiškojo matmens požiūriu”, t.y. nesureguliuotą institutą galima vertinti kaip žmogiškųjų teisių gynimą reglamentuojantį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) taip pat aiškiai pasisakė, kad ši mokytojo teisė lemia pareigą kitiems asmenims, su kuriais atlikdamas savo profesines pareigas bendrauja mokytojas, elgtis taip, kad nebūtų pažeminti jo garbė ir orumas. Taigi pareiga elgtis pagarbiai yra privaloma ir mokiniams, kuriems ją, kaip jau minėjome, nustato Švietimo įstatymo 46 str. 2d.

Taigi reziumuojant pamatines moksleivio pareigas mokytojo atžvilgiu nesuprantami yra moksleivių nepagarba ir grubumas mokyklose, nes aukščiau išvardintų normų nesilaikymas sukelia teisines pasekmes moksleiviui. Jam galima taikyti drausmines auklėjimo priemones, kurios numatomos teisės aktuose (Švietimo įstatyme, mokyklos vidaus normose ir pan.).

Teismine tvarka galima reikalauti žalos atlyginimo (neturtinės – taip pat). Už nepilnamečių vaikų netinkamą elgesį ir sukeltą žalą turės atlyginti tėvai ar įstatyminiai atstovai.

Kalbant apie mokinių pareigas, nesuprantama, kodėl dažnėja nepilnamečių brutualių ir agresyvių išpuolių, sukeliančių neigiamą poveikį visuomenei, žalojančių kitus ir pan., bet nepilnametis nėra nebaudžiamas.

LR Baudžiamasis kodeksas numato jų baudžiamąją atsakomybę, nuo tam tikro amžiaus yra numatyta administracinė atsakomybė. Aiškus yra ir civilinės atsakomybės reglamentavimas LR Civiliniame kodekse (CK).

Pakalbėkime apie nepilnamečių civilinę atsakomybę (turtine ir neturtinę), kuri atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti.

Nepilnamečio civilinę atsakomybę reglamentuoja CK: 6.275 str. nurodyta nepilnamečio iki 14 metų, o 6.276 str. – nuo 14 iki 16 metų neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Šiuose straipsniuose taip pat nurodoma ir institucijos atsakomybė, kai žalos padarymo momentu nepilnametis yra institucijos priežiūroje.

Atkreipiu tėvų dėmesį, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog aplinkybė, kad žala padaryta institucijai prižiūrint, nereiškia, kad tėvai tokiais atvejais turi būti besąlygiškai atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Žala gali atsirasti dėl netinkamo tėvų auklėjimo.

Minėjau, kad žala gali būti neturtinė (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pabloginimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), taip pat teismo įvertinta pinigais (CK 6.250str.), kuri taip pat taikoma nepilnamečiams asmenims. Teismai dažnai neturtinės žalos atlyginimą priskiria nepilnamečiams už jų padarytus brutualius veiksmus (sveikatos sutrikdymas, kito žmogaus dvasinis sukrėtimas, depresija ir kt.).

Patyčios, nesiskaitymas su mokytoju taip pat gali būti kvalifikuojamas kaip „išgyvenimai, pažeminimas” ir pan.

Taigi ne vien mokyklos vadovas gali skirti mokiniui drausmines poveikio priemones už nepagarbų elgesį su mokytoju, bet ir teisme mokytojas gali reikalauti iš nepilnamečio tėvų neturtinės žalos atlyginimo, nes vaikui pritaikius visas įmanomas prevencines priemones jau atsigręžiama į netinkamą auklėjimą. LR Konstitucijos 38 str. numato pareigą tėvams – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, o tai detaliai reglamentuojama kitose teisės normose ir teismų praktikoje.

Trumpai apžvelgus mokinių ir mokytojų santykių pasekmes norisi, kad vaikas atsakingai elgtųsi mokykloje ir už jos ribų. Tai lemtų sklandesnį ugdymo procesą, ryšys tarp mokytojo ir mokinio būtų stipresnis, o tėvai ramesni dėl savo vaiko ugdymo ir formavimosi.

Jei turite teisinių klausimų, galite kreiptis tel. 8 686 44879 arba į Rimvydo Kairio advokato kontorą, I.Kanto g. 22, Klaipėda.