Nemuno žemupyje dvelkia pavasariu. Ledo lytys – dar ant krantų, o meškeriotojai jau rado sausesnį krantą ir jį apgulė, lūkuriuodami kibimo.
Žolynų pumpurai jau lenda ir lapais skleidžiasi virš minkšto juodžemio. Pašalas iš jo jau seniai išėjo. Snieguolių varpeliai šen ten darželiuose baltuoja, o jie – tikri pavasario ženklai, nors dar net neįpusėjo vasaris.
Hidrometeorologai skebia, jog ne tik šis mėnuo, bet ir praėjęs sausis buvo 4-5 laipsniais šiltesnis už klimatinę normą, o kritulių kiekis 1,5-2 kartus ją viršijo.
Todėl pamario krašte sausio 16-18 dienomis Nemunas ties Rusne buvo viršijęs stichinį lygį, o Leitė ties Kūlynais – nuo sausio 5 iki 23 dienos. Kelias į Rusnę buvo apsemtas sausio 15-23 dienomis, vandens sluoksnis buvo pakilęs iki 41 cm.
Dabar jau nuslūgo, tik aplinkinių žemumų teritorijos slūgso po vandeniu, o jose telkiasi ir sparčiai daugėja gulbių pulkai. Kraštovaizdis primena kovo mėnesio panoramą, nes akivaizdžiai pavasarėja.
Šiemet Rusnėje ir Šyšoje gyvenantys žmonės dėl potvynio patiria didelių nepatogumų. Todėl Rusnės seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“ paskelbė peticiją ir renka parašus už estakados statybą. Ši akcija vyks iki kitų metų vidurio.
Vietos gyventojai šiuo metu susiduria su dar viena problema, kuri paaštrėja kiekvieną pavasarį. Nemuno deltoje, kurią po žiemos sąstingio budina pavasario augmenijos ir gyvūnijos veržlumas, atsiveria pasigėrėjimo nekeliantys vaizdai. Nemuno deltos regioninio parko paribyje, prie kelio į Kūlynų mišką, akis bado senų baldų ir rakandų sąvartynas. Jis jau labai seniai čia riogso, bet per žiemą atliekų krūvos vis ūgteli.