Žemaičių Naumiesčio geradariai gelbsti apylinkės neįgaliuosius

gerumo namai naumiestis judzenciai„Visiems jie padeda, kam tik reikia“, – tokiais vienos naumiestiškės žodžiais sutrumpintai būtų galima apibūdinti plačioje apylinkėje ir visame rajone jau seniai žinomą Žemaičių Naumiesčio Gerumo namų veiklą.

Praėjusią savaitę šios organizacijos nariai vėl sulaukė labdaros siuntos iš Vokietijos, Cuxhaveno diakonijos bendruomenės, kuriai vadovauja diakonas Conrad R.Geesmann. Tad ir vėl galės padėti tiems, kam paramos reikia labiausiai.

Atvežė lovą, vežimėlį, vaikštynę

Būtent tokiais žodžiais – visiems jie padeda, kam tik reikia – pasitinka Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Kadagiškių kaime gyvenanti Janina Judžentienė ir veda į kambarį, kur stovi jos vyro lova. Aleksandrui – jau 82-eji ir pastaraisiais metais jo sveikata smarkiai pablogėjo.

Judženčiai pasakoja, jog sutrikus kraujotakai Aleksandrui kojose nuolat randasi žaizdos, yra ir kitokių bėdų. Vyras vos ne vos pereina kambarį, tad beveik visos jo dienos slenka lovoje.

Todėl tikrais išgelbėtojais Janina vadina Žemaičių Naumiesčio Gerumo namų žmones, kurių dėka Aleksandras jau turi ne tik funkcinę lovą, bet ir vaikštynę bei neįgaliojo vežimėlį.

„Taip patogu, kad ta lova plati, kad reguliuoti ją galima“, – sako ir Aleksandras.

Kalbantis aiškėja, kad ją ligoniui ir atvežė, ir sustatė pats Gerumo namų talkininkas, visiems vietos varguoliams gerai pažįstamas degutiškis Antanas Kubaitis.

Aleksandras užsimena, kad dar patogiau būtų, jei virš lovos būtų toks įrenginys, į kurį įsikibęs galėtų pats atsisėsti. Lovą apžiūrėjęs A.Kubaitis sako, kad visai nesunku bus ir tą įtaisą pritaisyti.

Janina sako, kad ne kartą į Gerumo namus važiavo  slaugos priemonių prašyti, ir niekada jai nebuvo atsakyta. Jei, žinoma, tuo metu labdaros dalintojai galėjo padėti.

„Kiek Antanui to vargo kliūna. Per visus vargšus jis važiuoja ir važiuoja“, – sako J.Judžentienė.

Pagalba labai svarbi

Kitoje miestelio pusėje, Sugintų kaime, gyvena Laima ir Juozas Jankauskai. Svečius sutikti gali tik šeimininkas, mat jo žmona jau kone metai, nuo pernykštės liepos pabaigos, prikaustyta prie neįgaliojo vežmėlio.

Laima prisimena tą karštą viduvasario dieną, kai nuėjo į pievą melžti karvės. Greičiausiai svilinantis karštis buvo ta priežastis, dėl kurios vos baigusi melžimą ir padėjusi kibirą su pienu tiesiog nuvirto. gerumo namai naumiestis jankauskaiGerai mena, jog matė prošal važiuojančius žmones, bet jos, gulinčios pievoje, atokiau nuo kelio, niekas nepastebėjo.

„Bandžiau ir šaukti, ir rankomis kiek pajėgiau, mojavau – niekas negelbėjo“, – prisimena moteris.

Akyse jai prašvito, kai pamatė jos link bėgantį A.Kubaitį. „Bandžiau jam pasakyti, kad eitų pas Juozą, bet jis sako „jau buvau“. Jau buvo pakėlęs vyrą ant kojų“, – pasakoja moteris.

Įsodinę ją į automobilį, vyrai išgabeno į Šilutę, iš ten netrukus ji buvo išvežta į Klaipėdos gydymo įstaigą, mat medikai nustatė, jog Laimą pargriovė insultas.

Po gydymo buvo pora mėnesių reabilitacijos Palangoje, o vėliau reikėjo mokytis gyventi iš naujo su neįgaliojo vežimėlin pasodinusia liga. Štai tada Jankauskai sulaukė Gerumo namų žmonių paramos.

„Ne tik funkcinę lovą, vežimėlį atvežė, bet ir su dovanomis prieš Kalėdas tie žmonės, vadovaujami Ramutės Šveikauskienės, lankė“, – su ašaromis akyse pasakoja Laima.

„Labai daug mums reiškia tų žmonių pagalba, taip daug, kad žodžiais nusakyti neįmanoma“, – žmonai antrina Juozas. Mat jis gerai prisimena, kad funkcinės lovos tris savaites ieškojo ir niekur rasti negalėjo. Kol Gerumo namai  išgelbėjo.

Anot Juozo, šiandien valdžia visai atmestinai žiūri į neįgalų žmogų, o sulaukti pagalbos nutikus nelaimei gali tikėtis tik iš tokių pat vietinių geradarių, kurie dalija gerų žmonių iš Vokietijos atgabentą labdarą.

„Juk visą gyvenimą dirbom, negirtuokliavom, o bėdai prispyrus net slaugos pinigų 3 mėnesius negavome“, – karčia patirtimi dalijasi visiškai neįgalią žmoną slaugantis ir visų socialinių darbuotojų paslaugų atsisakantis 70-metis vyras.

Jiedu išsiduoda, jog gegužės 1-ąją bus 45 metai, kai vienas kitam prisiekė kartu būti ir džiaugsme, ir varge. Tą priesaiką ir tesi.

Be atlygio aukoja savo laiką

Kam, kiek, kada ir kokios paramos suteikė per daugiau nei 7 gyvavimo metus, Gerumo namų žmonės neskaičiavo ir neregistravo. Būtiniausių daiktų nuolat gabena nuo gaisrų nukentėjusioms, vargingai gyvenančioms gausioms šeimoms, sunkiems ligoniams, laukiantiems operacijų ir panašių bėdų ištiktiems žmonėms. Ir ne tik Žemaičių Naumiesčio apylinkėje, bet ir visuose rajono kampeliuose gyvenantiems.

Gerumo namai bendradarbiauja ir su švedų labdaros organizacija „Tikėjimas. Meilė. Viltis“, kurios atstovas mūsų krašte Tadas Girčius irgi nuolat padeda naumiestiškiams – kam reikia, dovanoja funkcinių lovų.

Už gautus daiktus bent šiek tiek pinigų paaukojusių žmonių duotos lėšos tuoj pat vežamos kuriam nors apylinkės varguoliui.

Gerumo namų globotiniams be atlygio savo laiką ir jėgas aukoja Vita Kubaitienė, Irena Paulikienė, Stasė Baltutienė, Antanas Kubaitis, o visų jų darbą koordinuoja Ramutė Šveikauskienė.

Praėjusią savaitę Žemaičių Naumiestį pasiekė dar viena užsienio rėmėjų surinktų daiktų siunta: drabužiai ir avalynė vaikams ir suaugusiesiems, galbūt slaugos priemonės, vaikštynės, neįgaliųjų vežimėliai ir kitos neįgaliesiems būtinos priemonės.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.