Žemaičių Naumiesčio gimnazijos perkraustymas ir kiti bendruomenės galvosūkiai

ZEMNAUMIESTYJE 4Šilutės r. savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto nariai Žemaičių Naumiestyje surengė išvažiuojamąjį posėdį, siekdami sužinoti šio miestelio socialinių įstaigų rūpesčius.

Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje politikai išgirdo kolektyvo dvejones dėl valdžioje svarstomo gimnazijos perkraustymo į buvusios profesinės mokyklos, kurią dabar valdo Šilutės žemės ūkio mokykla, pastatus.

Politikai aplankė šių pastatų komplekse esančią sporto salę, kuri panaudos sutartimi perduota Žemaičių Naumiesčio bendruomenei. Jie taip pat domėjosi muziejaus, bibliotekos bei kultūros centro veikla.

Politikų surinktos žinios bus naudingos apsisprendžiant dėl planuojamų permainų Žemaičių Naumiestyje: gimnazijos perkėlimo ir Žemaičių Naumiesčio bendruomenės puoselėjamų verslumo projektų.

Gimnazijos bendruomenės dauguma iškraustymui nepritaria

Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė bei kiti komiteto nariai norėjo išsiaiškinti gimnazijos pedagogų, moksleivių bei jų tėvų nuomonę apie savivaldybės vadovų iškeltą diskusiją dėl gimnazijos perkėlimo.ZEMNAUMIESTYJE 5

Pasak gimnazijos direktoriaus Liudviko Genio, šiuo klausimu gimnazijos bendruomenė dvejoja. Apklausos duomenimis, apie 70 procentų bendruomenės narių yra už tai, kad gimnazija liktų dabartiniame pastate, nes jis renovuotas – apšiltintas, sandarūs langai bei durys. Vienintelis trūkumas, kad kol kas neremontuotos vidaus patalpos. Bet tai nereiškia, kad viduje – netvarka. Po mokyklą vaikščioję politikai matė, kad klasės, koridoriai ir kitos patalpos yra švarios ir tvarkingos, net ir padažytos. Tik nėra „europinio“ remonto tviskesio. Anot juokaujančio L.Genio, geriau jis būtų paklausęs kitų mokyklų direktorių, kurie patarinėjo mažiau tvarkytis, valdžiai rodyti pelėsius, gal tada naumiestiškiai jau būtų sulaukę ir patalpų renovacijos.

Argumentai už persikėlimą

Pasak gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, savivaldybės Tarybos narės Laimutės Uselienės, yra argumentų, kurie tarsi skatintų ryžtis persikelti į profesinei mokyklai mažai reikalingą pastatą. Didžiausias trūkumas – šaltuoju laikotarpiu profesinės mokyklos klasėse trūksta šilumos, pastato išorė neapšiltinta.

Bet pastato antrasis aukštas, kuriuo jau dabar naudojasi gimnazija, iš vidaus yra renovuotas. Direktoriaus L.Genio nuomone, profesinės mokyklos kabinetai yra žymiai erdvesni nei dabar turi gimnazija, persikėlus gimnazijai turėtų atitekti ir sporto salė, kuri nepalyginamai erdvesnė už dabartinę gimnazijos salę. Tik yra problemėlė: toji salė dabar, savivaldybės Tarybos sprendimu, perduota Žemaičių Naumiesčio bendruomenei.

Socialinių reikalų komiteto pirmininkės D.Žebelienės žiniomis, savivaldybės vadovai kaip tik todėl ir iškėlė diskusiją, kaip spręsti šią problemą: renovuoti ankštokas gimnazijos patalpas ar perkelti gimnaziją į profesinės mokyklos pastatą ir pasirūpinti jo apšiltinimu. Abiem atvejais reikėtų ieškoti pinigų.

Gimnazijoje dabar mokosi apie 250 moksleivių, kurių skaičius kasmet viena ar dviem dešimtimis sumažėja. L.Genio nuomone, jeigu būtų iškelta sąlyga sutilpti visiems gimnazistams viename gimnazijos pastate, tą užduotį pavyktų įgyvendinti. Tačiau tektų šiek tiek susispausti, atkurti kelias klases mokymui, kuriose dabar yra tarsi „prabangos“ kabinetai – šokių meno, gimnazistų laisvalaikio užimtumo kabinetai.

Bendruomenė nori kurti sporto namus

ZEMNAUMIESTYJE 2Politikai buvo įleisti ir į Žemaičių Naumiesčio bendruomenei perduotą sporto salę su jai priklausančiomis patalpomis. Žemės ūkio mokyklos kūno kultūros pedagogas Petras Dylertas, vis dar šeimininkaujantis sporto salėje, sakė, kad sporto sale naudojasi daug jaunimo iš Žemaičių Naumiesčio ir aplinkinių kaimų. Jo nuomone, būtų tikra tragedija, jeigu ši salė būtų skirta vien tik gimnazistams.

Gimnazijos direktorius L.Genys prisipažino, kad jeigu gimnazija būtų perkelta į naują vietą, ji tikrai derėtųsi dėl salės priklausomybės – norėtų turėti čia esančią sporto salę. Tačiau direktorius supranta, kad Žemaičių Naumiesčio bendruomenė čia turi kitokių planų.

Žemaičių Naumiesčio bendruomenės narys ir savivaldybės Tarybos narys Arūnas Pupšys „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad bendruomenė sieks išsaugoti jiems panaudai perleistą sporto salę, kurią netrukus ketinama renovuoti. Pinigų bus gauta iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos fondų, skirtų mažinti socialinę miestų ir regionų atskirtį.

Žemaičių Naumiesčio gyvenvietės socialinei atskirčiai mažinti skirta apie 800 tūkst. eurų (tiek pat skirta Švėkšnos bei Rusnės gyvenvietėms). Šias lėšas bendruomenė kartu su Savivaldybe yra sutarusi panaudoti Žemaičių Naumiesčio bendruomenės sporto salei atnaujinti.

Pasak A.Pupšio, jeigu bendruomenei bus palikta administruoti renovuotus sporto namus, jie galėtų būti naudojami ne tik gimnazijos, bet ir gyvenvietės bei aplinkinių kaimų jaunimo bei aktyvių žmonių poreikiams. Jo nuomone, jeigu sporto salė bus perleista gimnazijai valdyti, galiausiai ji bus tik šios įstaigos išlaikoma ir ja nebegalės naudotis kiti.

Kultūrinė veikla ir edukaciniai užsiėmimai

Apie kultūrine veiklą politikams papasakojo Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas. Jį šiek tiek suglumino Socialinių reikalų komiteto narės Sandros Tamašauskienės klausimas, kiek koncertų per mėnesį surengiama kultūros centro salėje. Nors ir neužtikrintai, tačiau V.Krutikovas sakė, jog bent 2 ar 3 koncertai, pridurdamas, kad ne visuomet koncertuoja kviestiniai muzikantai, dažnai koncertuoja ir savi.

Apie kultūrinę – edukacinę veiklą Etnokultūros centre pasakojo etnografė Adma Baltutienė, kuri džiaugėsi, kad populiarėja nuotakų mergvakario paslauga. Merginos susirenka pasidabinti tautiniais drabužiais, pinti vainikėlius, daryti puokštes, padainuoti – taip, kaip senais laikais.

V.Krutikovas politikams pasiguodė, kad verkiant reikia centro prieigose įrengti stebėjimo kameras. Čia ant laiptų būriuojasi jaunimas, girtauja, rūko ir t.t.

F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialo bibliotekininkė Nijolė Rimkienė džiaugėsi naujomis erdviomis bibliotekos patalpomis, sakė, kad skaitytojų netrūksta, yra kompiuteriai, interneto ryšys. Čia nuolat ateina tiek vaikų, kad tenka riboti naudojimosi kompiuteriais laiką. Ir tą dieną, kai lankėsi politikai, prie kompiuterių sėdėjo keturi jaunieji naumiestiškiai.

Ypač šiltai politikai buvo sutikti Šilutės H.Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale. Muziejininkė Valentina Pielikienė su muziejininke Indre Skablauskaite politikams aprodė muziejaus valdas, papasakojo apie vykdomą veiklą. Muziejuje daugiausia eksponuojami šio krašto istoriko, šviesios atminties Benedikto Orento surinkti eksponatai.

Socialinių reikalų komiteto narys, degutiškis Antanas Kubaitis pasigedo muziejaus ekspozicijos pradininko B.Orento portreto, kuris, jo manymu, turėtų kabėti matomoje vietoje. Beje, politikas tarp eksponatų pamatė ir savo medinį kibirą – kubilą, kurį kadaise vaikystėje padovanojo istorijos mokytojui B.Orentui.

Muziejininkės patikino, kad B.Orento kaip ekspozicijos pradininko atminimas bus išsaugotas. Planuojama jam skirti atskirą ekspoziciją.

Politikas Algirdas Gečas pasigedo žydų kultūros ir buities eksponatų, mat šiose apylinkėse prieš II pasaulinį karą gyveno daug žydų tautybės žmonių.

Muziejininkės išreiškė nuomonę, kad ekspozicijų salėje yra per daug langų, todėl praverstų užuolaidos ar žaliuzės, nes per didelis šviesos srautas kenkia eksponatams.                 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.