Žemaičių Naumiesčio ilgaamžės „drausmės duoda“ ir pačiam seniūnui

JUBILIATES 2„Klausiantiems kiek man metų, atsakau, kad 9, o šalia esantis nulis nieko nereiškia…“, – taip šmaikštavo garbaus 90-mečio prieš pat Naujuosius metus sulaukusi Žemaičių Naumiesčio gyventoja Genovaitė Pielikienė.

Kita bemaž tuo pat metu gimusi naumiestiškė Stanislava Stancikienė sakė, kad dar galėtų būti Žemaičių Naumiesčio seniūno padėjėja. Mat močiutė, aplankiusi miestelio centrą, kaip mat paskambina seniūnui ir informuoja, kur kokie medžiai turėtų būti nugenėti ar kur sušluotos šiukšlės vis dar neišvežtos.

Abi jubiliates tradiciškai aplankė Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis ir socialinė darbuotoja Alma Pupšienė.  Ilgaamžėms įteikta gėlių, padovanota vitaminų ir po simbolinį 51 euro čekį – tokią sumą tradiciškai Savivaldybė skiria visiems 90 ir daugiau metų sulaukusiems jubiliatams.

Brangi kiekvieno buvusio moksleivio šypsena

G.Pielikienė gimė Joniškio rajone, Žagarėje, o nuo 3 metukų augo Klaipėdoje, čia baigė pradžios mokyklą. Uostamiestį jai su tėvais teko palikti tik kraštą nuo Lietuvos atplėšus Vokietijai. Tačiau į savo vaikystės miestą ji vėl sugrįžo su tėvais, kai baigėsi karas. Šiame mieste prasidėjo ir jos profesinė veikla – kelerius metus ji dainavo Klaipėdos teatro muzikiniuose spektakliuose, o vėliau karjerą tęsė ir Rygos muzikinio teatro scenoje.

Tačiau sceninis gyvenimas pasibaigė, kai tuometinio Šilutės rajono Švietimo skyriaus vadovas įkalbėjo Genovaitę vykti dirbti į Žemaičių Namiesčio mokyklą. Tad 25 -erių metų sukaktį ji jau šventė Žemaičių Naumiestyje, čia mokykloje iki pat pensijos ir dirbo nuo 1952 metų rugsėjo.

Ištekėjusi Genovaitė sulaukė ir užaugino 5 vaikus, dabar turi 5 vaikaičius ir laukia šeštojo provaikaičio.

Moteris sako turėjusi nemažai progų išsikelti gyventi kitur, tačiau Žemaičių Naumiestis jai yra toks brangus, kad tokias mintis atmesdavo net nesvarsčiusi. Čia jai žinomas kiekvienas kiemas, brangi kiekvieno sutikto žmogaus šypsena.

„O juk dažniausiai iš šypsenos ir atpažįstu, kad tai buvęs mano moksleivis“, – pasakoja buvusi mokytoja.

Savivaldybės atstovai Genovaitę pasveikino viso būrio giminaičių akivaizdoje, kurie jai surengė šventinius pietus Žemaičių Naumiesčio kavinėje.

Rūpi miestelis ir tvarka jameJUBILIATES 3

Aplankyta Stanislava Stancikienė svečiams pasakojo, jog gimė Vainuto apylinkės Balandiškių kaime, mažažemio ūkininko šeimoje. Yra baigusi pradinę mokyklą, bet toliau siekti mokslų negalėjo, nes nuo vaikystės daug teko dirbti ūkyje.

Stanislava visada uoliai lankė bažnyčią, ir kaip tik bažnyčios šventėje susipažino su savo būsimu vyru, kartu jiedu užaugino dukrą ir sūnų. Tačiau prieš keliolika metų Stanislavos vyras iškeliavo Anapilin, tad dabar moteris viena džiaugiasi trimis vaikaičiais ir penkiais provaikaičiais.

Tik susituokusi su vyru Stanislava daugiau laiko šeimininkavo namuose. Baisūs, anot moters, buvo pokario metai – tik per plauką jos šeima išliko neišvežta į Sibirą. Sovietų sutvertame kolūkyje ji dar dirbo ir lauko darbus, kiekvieną vasarą turėdavo prižiūrėti paskirtąsias normas.

Kad Stanislava mėgsta tvarką, galima pastebėti vos tik užėjus į jos kiemą ir namus. Ne veltui Žemaičių Naumiesčio seniūnas prisipažįsta ir nuo šios ilgaamžės „gaunantis drausmės“, jei kas kur miestelyje yra nesutvarkyta. Tačiau akivaizdu, kad seniūnas V.Stasiulis jai labai patinka – tarp pasveikinti atvykusių svečių Stanislava jį vadino šviesiausiu ir ypač geru vadovu.

Pasak A.Šimelionio, per 2017 metus Savivaldybės, Socialinės paramos skyriaus ir seniūnijų atstovai iš viso aplankė 40 solidžių jubiliejų sulaukusių mūsų krašto ilgaamžių. Visi jie pasveikinti, visiems įteiktos dovanėlės, išklausytos jų gyvenimo istorijos ir godos. O iš viso šiuo metu rajone gyvena apie šimtas 90, 95 ir 100 metų sulaukusių ilgaamžių. Tačiau vykstama ne pas visus – tik pas tuos, kurie patys nori sulaukti svečių.