Jau devintą kartą švenčiamoje ir išgarsėti spėjusioje Žemaičių Naumiesčio kultūrininkų organizuojamoje Sekminių šventėje šiemet buvo visko: ir tradicinis sodybų puošimas berželiais, kuriuo užsiėmė vietos mokinukai, ir sveikinimų, ir liaudiškų dainų bei šokių. Buvo, deja, ir šaukštas (tiksliau – visa valanda) deguto, dar iki šventės pradžios nuotaiką sugadinęs ir jos organizatoriams, ir daugeliui dalyvių. Paskelbtos šventės pradžios teko laukti net 1,5 valandos, todėl kai kas pasuko namolio nesulaukę tradicinės šventinės eisenos.
Gal dėl tos „deguto valandos“, o gal dar ir todėl, kad tądien rajone vyko dar du renginiai, šiemet svečių ant Žaliojo kalno buvo itin reta, nors organizatoriai padarė viską, kad atvykusieji turėtų kuo ir sielą, ir kūną pamaloninti, ir žiniomis apie krašto tradicijas praturtėję namo išvyktų.
Visi stengėsi nevėluoti
Naumiestiškiai visada atsakingai ruošiasi savosioms Sekminėms, nes tai – vienas svarbiausių šios seniūnijos renginių.
Šiemet, kaip ir kasmet, dvi dienas išvakarėse mažieji mokinukai lankė naumiestiškių sodybas, ir tradiciškai sveikino jų šeimininkus su vasaros švente bei puošė jų namus berželiais.
Daug nuotaikingų pasirodymų, malonių sveikinimų, smagių palinkėjimų ir sodietiškų dovanų šventės organizatoriai buvo parengę ir Sekminių dienai – sekmadieniui. O visos iškilmės, kaip įprasta, turėjo prasidėti 13 valandą šventine eisena su orkestru nuo žaliojo kalno papėdės. Taip čia buvo jau daug metų, ir visi šventės gerbėjai gerai žinojo, jog tradicijų čia laikomasi.
Tačiau šiemet buvo kitaip.
Aišku, pareigingi organizatoriai ir jų sukviesti meno kolektyvai į eisenos vietą susirinko dar gerokai iki to, kai ji turėjo pajudėti. Dėl visa ko – kad nepavėluotų. Tad čia jau nuo 12.15 val. būriavosi iš Šilutės atvykę orkestrai „Pamario brass“ ir „Pamarys“, kartu su jais atvažiavusios „Pamarietės“ šokėjos. Tuo pačiu laiku kasas savo mažosioms šokėjoms – naumiestiškėms ir šyliškėms – pradėjo pinti ir jų vadovė, vietos darželio – mokyklos mokytoja Virginija Šiaudvytienė. Neilgai trukus prisijungė Degučių fokloro ansamblio „Pilutė“ nariai, tuoj po jų – vainutiškių „Vainuta“.
Čia pat būriavosi Žemaičių Naumiesčio seniūnijos ir krašto etnokultūros centro darbuotojai, pavieniai naumiestiškiai, žurnalistai.
Deja, ir sulaukus 13 valandos, ir 14 valandos, šventinė eisena dar nepajudėjo link Žaliakalnio. Visą šventės scenarijų jaukė neįtikėtinai užsitęsusios Mišios bažnyčioje.
O už saviveiklininkų ir šventės žiūrovų savo eilės įeiti į bažnyčią ištisą valandą laukė… laidotuvių procesija – gerai žinomą šio krašto žmogų išlydintys jo artimieji ir pažįstami. Mat paskutinį palaiminimą velioniui Žemaičių Naumiesčio Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Stanislovas Anužis buvo pažadėjęs suteikti baigęs šv. Mišias.
Organizatoriai prašė nevėluoti
„Kaip jaučiatės, kai reikia tiek laukti?“ – artėjant 14-ai valandai klausėme orkestrantų ir šokėjų.
„Blogai“, – žodžių į vatą nevyniojo ne vienas. „Žmonės darbus yra susiplanavę, jau beveik išvykti turėtume, o mes dar savo pasirodymo nepradėjome“, – traukė pečiais vieno kolektyvo vadovas.
„Pabandykite mūsų vietoje pabūti: mes jau beveik valandą čia stovime su prieš dvi dienas mirusiu velioniu“, – pasiūlė viena laidotuvių procesijos dalyvė.
Galiausiai nebeapsikentusi laukiančiųjų raginimų bažnyčion nuskubėjo pagrindinė šios ir daugelio kitų švenčių organizatorė Adma Baltutienė. Tiesa, prieš tai jai ne vienam šventės laukiančiam žmogui teko aiškintis, jog ruošdamasi šventei net kelis kartus prašiusiklebono S.Anužio neužtęsti mišių, o penktadienį dar ir seniūno paprašiusi, kad šis dvasiškajam tėveliui skambteltų ir paprašytų apeigas baigti sutartu laiku.
„Skambino seniūnas, tikrai žinau“, – besiskundžiančius, kad jiems jau kojos belaukiant iš nuovargio į tam tikrą vietą sulindo, laukiančiuosius įtikinėjo ir atsiprašinėjo ilgametė renginių organizatorė.
Deja, tik 14 valandą pro bažnyčios arką pasirodė pirmieji maldininkai, tad dar po keliolikos minučių pradėta formuoti šventinė eisena. O dar po keliolikos klebonas priėmė laidotuvininkus.
Tik iki to laiko ne vienas į šventę atvažiavęs automobilis, pro minią prasibrovęs, jau suko į ten, iš kur atvykęs…
Vėliau „Šilutės naujienoms“ klebonas S.Anužis, paklaustas apie sugadintą šventės įžangą, aiškino, jog tądien – kaip retai būna – supuolė net kelios šventės: Sekminės, Tėvo diena, Palaiminimas. Bažnyčioje buvo ypač daug žmonių, todėl ilgiau truko šv. Mišios.
Klebonas neslėpė, kad iš ryto užtruko ir aukodamas Mišias Degučių bažnyčioje.
Jis sakė apgailestaujantis dėl to, kad šventės dalyviams teko ilgai laukti, ir norintis atsiprašyti tų, kurie galbūt pavargo laukti.
Sveikino su Sekminėmis ir Tėvo diena
Nors Sekminės į šį Žemaičių Naumiesčio miestelį kasmet sutraukdavo daug žmonių iš visų rajono kampelių, šįkart tiek jų nesulaukta. Gali būti, kad nemažai renginių mėgėjų paviliojo 5-asis Švėkšnos Vestuvių muzikantų festivalis, o dalis gal ruošėsi vykti į Saugas, kur taip pat vyko kultūrinis renginys.
Bet Sekminių dalyviai Žaliakalnyje nuoširdžiai plojo orkestrui, mažiems ir vyresniems šokėjams, Sekminių dieną ypač populiarių kvadrato varžybų dalyviams. Pastaruosius sukvietė ir varžybas organizavo mokytoja Birutė Galinauskienė, o medalius visiems užkabino pats Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis.
Seniūnas susirinkusiesiems priminė, kad Sekmines nuo seno šventė ir krikščionys, ir pagonys. Pastarieji vainikus karvėms pynė ir ant ragų kabino tikėdami, jog taip puošiamos jos pieno daugiau duosiančios. Katalikai tikėjo, jog po Sekminių šventoji dvasia apgaubianti visus, tad seniūnas savo ruožtu to ir linkėjo visiems šventės dalyviams.
V.Stasiulis Tėvo dienos proga pasveikino tėvus, o vietos politikas Antanas Kubaitis priminė, kad reikia sveikinti ir mamytes, nes be mamyčių nebūtų ir tėvelių.
Žemaičių Naumiesčio darželio – mokyklos vadovė Zofija Lydekienė pasidžiaugė šventėje matydama didelį būrį jaunuomenės ir tuo, kad šis kraštas turi kam perduoti tradicijas. O gimnazijos direktorius Liudvikas Genys pasveikino moksleivius su prasidėjusiomis atostogomis.
Vieną po kito į sceną kviečiant kolektyvus A.Baltutienei jau nebe pirmus metus talkina mokiniai Guoda ir Domantas, o pati vedėja į kairę ir į dešinę dalijo sūrius – Sekminių dovanas.
Kol scenoje keitėsi šokėjai ir dainininkai, vienas kitas išalkęs jau būriavosi prie seniūnijos palapinių, kur vietos gaspadinės čirškino kiaušinienę ir čirvinius blynus, pastaruosius dar ir uogiene užpildamos. Pirkėjų gausa negalėjo pasigirti ir tie keli prekybininkai, kurie ant kalno kūrėsi dar iki vidurdienio.
