Pavakarė, lapkričio ūkanos skandina Žemaitijos horizontus. Kelias veda ten, kur vasarą grožėtasi įspūdingomis panoramomis. Nuo Medvėgalio, Bilionių, Šatrijos, Sprūdės kalnų.
Norisi žvilgsniu palytėti tolius, kurie jau liko be vešlios žalumos, vandenų mėlio. Ir atsisveikinti ilgam žvarbiam tamsiajam laikotarpiui. Nykiai, bespalvei žiemai.
Nuo Klaipėdos iki Švėkšnos (Šilutės r.) atvykstame per pusvalandį, nuo čia suksime link Kvėdarnos ir Laukuvos(Šilalės r.). O už jos – dešimt kilometrų iki landšaftinio istorinio draustinio, Medvėgalio (aukštis-234 m.virš jūros lygio) kalno.
Pakeliui užsukame į Švėkšnos grafų Platerių parko centrinę alėją, kuri veda į „Genowefos“ vilą ir saugomą gamtos paminklą, šimtametį ginkmedį. Ji nustebina išretėjimu. Ten, kur augo dešimtys išlakių medžių, styro tik nulyti, lapais apkritę kelmai.
„Tai vasarą praūžusio viesulo padariniai. Stichija išlaužė, o vietos žmonės ir seniūnija išvartas sutartinai ir stebėtinai greitai iki miestelio šventės išpjovė ir alėją bei visą parką nuo jų išvalė. Dabar štai čia jau auga pasodintų jaunų medelių eilės “, – sakė sutiktas praeivis.
Ir dar vienas Švėkšnos miestelio centre iki šio rudens čia neregėtas akcentas nustebino. Istorinėje akmens grindinio aikštėje pakeleivį verčia sustoti naujai iškilęs paminklas. Jis skirtas krepšiniui. Beje, pastatytas vienoje gretoje su knygnešiams skirta skulptūrine medžio arka.
Skaitome po arka akmenyje iškaltas seniai mirusių žmonių pavardes. Nesuabejojame jų įamžinimo prasme – juk vardan lietuvybės išsaugojimo carinės Rusijos priespaudos metais jie rizikavo savo gyvybėmis ir sveikata. Nešė uždraustas maldų ir pasaulietines knygas bei spaudą per sieną iš Karaliaučiaus krašto, kur jos buvo spausdinamos, į Lietuvą. Žandarai šaudė ir gaudė, trėmė į Sibirą… Bet ėjo kiti, nešė šviesos žiburius tėvynėn.
Bet kam ant pjedestalo čia pat – krepšinio kamuolys? Įamžintas žaidimas? Juo labiau – tais metais, kai Lietuvoje vykusio Europos čempionato varžybose net į finalą sava komanda nepateko?
„Todėl, kad Švėkšnoje labai gilios sporto tradicijos, mūsų seniūnija turi stiprią krepšinio komandą „Meška“. Užsukite į „Viesulo“ kavinę, jos savininkas Antanas Martinkus ten sukaupė ir eksponuoja per dešimtmečius Švėkšnos gyventojų laimėtų ir išsaugotų sportinių apdovanojimų muziejų. Ten pasotinsite valgiu kūnus ir smalsumą žingeidumu. Šis verslininkas paauglystėje yra tapęs jaunučių ieties mėtymo Lietuvos čempionu“, – sako praeivis.
Ir išties baro pasienis nukabinėtas praėjusio šimtmečio vidurį liudijančiais sporto trofėjais, nuotraukomis, čia eksponuojamos ir šalies bokso čempiono V.Pužo pirštinės. O Švėkšnos ir jos apylinkių grožis, užfiksuotas 20-yje didžiulių fotografijų, darytų iš viršaus skrendant oro balionu – tai gyva šių dienų istorija. Ją pakelės baro interjere sukomponavo švėkšniškis V.Marcinkevičius.
Plačiau – grynas.lt
