Šeštadienį Saugų seniūnijos Žemaitkiemio kaime vėl rasta karo laikų sprogmenų, šį kartą – net 8 vienetai.
Pavojaus židiniu Žemaitkiemis pastaruoju metu tampa net kelis kartus per mėnesį. Bet atsakingi rajono pareigūnai ir net rajono savivaldybės vadovai niekaip neprisiprašo, kad išminuotojai atliktų išsamų tos vietovės patikrinimą: Lietuvos kariuomenės jungtinis štabas atsikalbinėja, esą taip stengiasi taupyti valstybės lėšas, o šilutiškiams patarinėja… būti atsargiems.
Žemaitkiemio gyventojams atrodo priešingai: net paprasti čia gyvenantys ūkininkai jau seniai suskaičiavo, jog toks dažnas kariuomenės išminuotojų važinėjimas po kelis šimtus kilometrų kaip tik yra tų valstybės lėšų eikvojimas.
Rasti 5 sviediniai ir 3 minos
Šį kartą palei geležinkelį aptikti 8 karo laikų sprogmenys: keturi 105 mm artilerijos sviediniai, vienas 150 mm artilerijos sviedinys ir trys 81 mm minosvaidžio minos.
Pareigūnai dėl šio mirtį nešančio radinio traukinių eismą geležinkelio atkarpoje ties įvykio vieta buvo sustabdę net 4 valandoms.
Sprogmenys rasti šeštadienį maždaug vidurdienį, greta geležinkelio vykdant remonto darbus.
Policija skubiai ėmėsi plano „Skydas“, į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai, Tauragės J.Vitkaus bataliono išminuotojai. Išminuotojai sprogmenis neutralizavo.
Žmonės bijo ganyti gyvulius
Kiek kartų šiemet šioje vietoje jau kartojasi tokia situacija, sunkiai besuskaičiuoja ir apie nuolatines sprogmenų radybas rašančios „Šilutės naujienos“, ir Savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vadovas Romualdas Renčeliauskas.
Išminuotojai į mūsų kraštus buvo kviečiami šiemet balandžio 26 d., liepos 2, 16 ir 17 dienomis, rugpjūčio 12-ąją, rugsėjo 4, 5, 7 ir 21 dienomis. Didžioji dauguma sprogmenų rasta vis palei tą patį remontuojamą geležinkelį Žemaitkiemio kaime.
R.Renčeliauskas pastebi, jog šio kaimo žmonės jau ne juokais baiminasi ir dėl savo, ir dėl galvijų gyvybių, bijo vesti gyvulius į ganyklas, nes juk niekas jiems nepasakys, kada gali užminti ant žemės išmestos minos ar sviedinio. „Jų nerimas turi visai rimtą pagrindą, nes sprogmenys guli šalia gyvybiškai svarbaus objekto – geležinkelio“, – sako R.Renčeliauskas.
Todėl žemaitkiemiškiai skambino „Šilutės naujienoms“ ir išreiškė mintį, jog išminuotojų vadams, matyt, patinka toks dažnas važinėjimas iš Tauragės į Šilutę ir atgal, jei jie iki šiol nesiima atlikti platesnės vietovės žvalgymo ir išminavimo darbų. Vietinių nuomone, tai esąs puikus būdas parodyti dideles kuro sąnaudas…
Pulkininkas patarė… būti atsargiems
Rajono savivaldybės vadovai rankų sudėję nesėdėjo. Liepos mėnesį administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis raštu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą Arvydą Pocių. Direktorius rašė, jog mūsų rajone kasmet randama daug ir įvairių nuo antrojo pasaulinio karo likusių sprogmenų. O minėtoji Žemaitkiemio vietovė iš viso yra išskirtinė ir čionai išminuotojai priversti važinėti net po kelis kartus per mėnesį, kartais – kelias dienas iš eilės.
Rugpjūčio 2-ąją savivaldybė gavo Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo viršininko funkcijas vykdančio pulkininko Egidijaus Karvelio atsakymą, kuris šilutiškius, kaip sakoma, „pastatė į vietą“. Pulkininkas informavo, jog Lietuvos kariuomenė „rengia ir tvirtina sprogmenų neutralizavimo metinius planus, taip pat organizuoja ištisinį išminavimą“. Bet, esą, nėra galimybių atlikti Žemaitkiemio kaimo patikrinimą, nes „šis kaimas nėra įtrauktas į likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą“.
Gerb. pulkininkas tame rašte dar pateikė ir išskirtinį pasiūlymą: jis siūlo vietos gyventojams būti atsargiems atliekant žemės kasimo darbus kaime ir rekomenduoja radus daiktus, panašius į sprogmenis, nedelsiant kreiptis į policiją…
Esant reikalui, anot pulkininko E.Karvelio, rasti sprogmenys operatyviai bus išminuoti…
Taip pat gerb. pulkininkas dar primena ir internetinį puslapį, kuriame mūsų savivaldybės administracijos direktorius turėtų susipažinti su rekomendacijomis, kaip elgtis radus į sprogmenį panašų daiktą…
Kariuomenės vadai svarstė dvi savaites
Beveik analogiškas dar vienas atsakymas Savivaldybėje gautas ir rugsėjo pradžioje, nes mūsų administracijos direktorius R.Ambrozaitis ir vėl patrukdė LR kariuomenės vadą. Mat degutiškis Juozas Avižius rugsėjo 2-ąją pranešė, kad dar 1971-aisiais tėvų liepiamas kažkokį sprogmenį padėjęs pievoje, dabartinio Degučių tvenkinio vietoje. Jau po kelių dienų toji vieta buvo užlieta vandeniu, o sprogmuo taip ir liko po juo.
Degutiškis sunerimo, kad prasidėjus nusekusio tvenkinio dugno valymo darbams, tas sprogmuo gali sprogti ir sužeisti darbininkus ar aplinkinius gyventojus.
Ši informacija sukėlė baimę gyventojams ir įvykio vieton atvykusiems darbininkams, todėl R.Ambrozaitis prašė skubos tvarka atlikti Degučių tvenkinio žvalgybą ir išminavimo darbus.
Tačiau tvenkinio tikrinimo, o tiksliau – kariuomenės vadų svarstymo, siųsti į Degučius išminuotojus ar ne, istorija užtruko nei daug nei mažai – dvi savaites: nuo rugsėjo 2-osios iki 17-osios popietės, kuomet paaiškėjo, kad sprogmens tvenkinyje nėra.
Paaiškėjo tik todėl, kad kariškių atsakymo nesulaukęs R.Renčeliauskas savo ruožtu apie galimai tvenkinio dugne gulintį sprogmenį pranešė ir Bendruoju pagalbos telefonu 112. Tiesa, aparatų budintys „pagalbos“ specialistai liepė šilutiškiui… kreiptis į policiją. Tik po ilgesnių derybų pagaliau jie patys iškvietė išminuotojus į Degučius.
Beje, tą pačią dieną Šilutės savivaldybę pasiekė ir kariškių raštas. „Šiuo metu neturime teisinio pagrindo atlikti Degučių tvenkinio teritorijos patikrinimo nuo sprogmenų“, – rašo l.e. bataliono vado pareigas majoras Ramūnas Jurskis. Ir vėl pataria nerimstantiems šilutiškiams būti atsargiems ir primena internetinį puslapį…
Bomba gulėjo kapo duobėje
„Nežinau, ar yra dar Lietuvoje kita tokia pavojinga vietovė, kaip mūsų rajonas, ir ypač – Žemaitkiemis. Bet gerai žinau, jog kol galioja toks požiūris, mūsų žmonės palei tą geležinkelį vaikšto tiesiog peilio ašmenimis ir mes visi tik laukiame nelaimės“, – sako R.Renčeliauskas.
Jis, kaip ir Žemaitkiemio gyventojai, irgi negali atsistebėti mūsų kariškių „pomėgiu“ važinėti įvykio vieton tik tada, kai iš žemės iškyla kokia „bombytė“. „Negi jie mano, kad mūsų valstybė tokia turtinga ir negi nemato, kad taip tik daug daugiau lėšų iššvaisto vėjais?“ – trauko pečiais R.Renčeliauskas.
O aplinkiniams gyventojams jis dar kartą primena, kad pamačius įtarimą keliantį daiktą, vietovę būtina aptverti, pažymėti ir pranešti specialiosioms tarnyboms. O ne rizikuoti taip, kaip rizikavo savo artimąjį Šilutės kapinėse Žuvienės virimo čempionato dieną laidoję žmonės, kurie sprogmenį pamatė iškastoje kapo duobėje. Šie laidotuvininkai nei baime, nei, žinoma, išmintimi nepasižymėjo: jie sprogmenį iškėlė ir padėjo šalia kapinių tvoros, už kurios jau eina kelias…
Iki didelės nelaimės tebuvo vienas žingsnis.