Tą pačią dieną, kai Šilutės savivaldybės Taryba patvirtino biudžeto pajamų ir išlaidų 2016 m. planą, buvo patvirtintas ir kitas bene visiems savivaldybės žmonėms nemažiau aktualus sprendimas – 2017 metų žemės mokesčio tarifai.Žemdirbius, verslininkus, daugiabučių namų bei sodybų savininkus galima pradžiuginti tik tuo, kad žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifai ir 2017 metais bus identiški kaip ir šiemet, ir praėjusiais metais.
Mano, kad mokesčiai – optimalūs
Savivaldybės Taryba kasmet iki gegužės mėnesio paskutinės dienos turi nustatyti žemės mokesčio tarifus, kurie galios ateinančius mokestinius metus. Žemės nuomos mokesčio tarifai iš naujo nustatomi tik tuomet, jeigu Savivaldybės Taryba nusprendžia juos pakeisti. Dabar Šilutės savivaldybėje galios tokio pat dydžio žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifai, kurie buvo nustatyti 2014 metais.
Savivaldybės Tarybos valioje yra nustatyti minėtų mokesčių tarifus nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.
Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vyriausiasis specialistas Dominikas Bučinskas, „Šilutės naujienoms“ teikdamas informaciją apie Šilutės savivaldybės tarybos sprendimą dėl žemės mokesčių tarifų, pasvarstė, kad 2014 metais savivaldybės Tarybos nustatyti tarifai tikriausiai yra optimalūs, nes per dvejus metus negauta nė vieno gyventojų ar organizacijų skundo dėl Savivaldybei mokamų žemės nuomos ir žemės mokesčių.
Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad 2015 metais Vyriausybė buvo suplanavusi, kad Šilutės savivaldybė surinks 192 300 Eur žemės mokesčių. Planas buvo įvykdytas lengvai ir su kaupu – gauta 347 600 Eur žemės mokesčių. Visi šie mokesčiai atitenka savivaldybės biudžetui.
Pasak D.Bučinsko, Savivaldybės administracija, įvertinusi tai, kad gyventojai ir įmonės taip gerai moka žemės mokesčius, nebesiūlė keisti jų tarifų.
Diferencijuoti tarifai
Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į politikų nuomonę, žemės mokesčius diferencijavo. Žemės naudojimas yra suskirstytas į 18 pozicijų.
Mažiausiu tarifu – 0,4 proc. žemės mokestinės vertės – Šilutės savivaldybėje apmokestinti žemės naudotojai, turintys gyvenamosios paskirties, daugiabučių, individualių namų, sodybų žemę.
Šiek tiek didesniu tarifu – 0,8 proc. – už žemę moka (ir mokės 2017 metais) asmenys, turintys žemę, skirtą rekreaciniams pastatams ir visuomeninėms teritorijoms.
Neapmokestinami žemės sklypai fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, ar kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai. Neapmokestinti žemės sklypai kaimo vietovėse bus iki 1,0 ha, Šilutės mieste – iki 0,06 ha.
Didžiausias mokesčio tarifas – 3 proc. – yra nustatytas tiems žemės savininkams, kurie savo žemę yra apleidę.
Čia nejučia kyla klausimas, kodėl savivaldybės politikai nepasinaudojo savo teise tokios žemės savininkams pritaikyti didžiausio leistino tarifo – 4 proc. Juk tuomet žemės savininkas būtų labiau suinteresuotas arba pats skubiai tvarkyti savo žemes, arba perleisti jas kitam naudotojui.
Žemdirbiams – didesni mokesčiai nei komercininkams
Pagrindiniams žemės naudotojams – Šilutės rajono ūkininkams žemės ūkio paskirties žemė apmokestinta vienu iš didžiausių tarifu – tai yra 2 proc. žemės mokestinės vertės. Tokiu pat tarifu Šilutės savivaldybėje apmokestinti ir verslininkai, kurie naudoja žemę naudingoms iškasenoms išgauti.
Analizuojant žemės mokesčių tarifus į akis krenta faktas, kad mokesčio tarifas už žemę, skirtą pramoninės paskirties statiniams, sandėliams bei verslininkų komercinei veiklai, yra tik 1 proc. Tai – perpus mažesnis tarifas nei žemės ūkio paskirties žemės mokestis.
Galima spėlioti, ar tokia mokestine „lengvata“ pasirūpina tos pačios savivaldybės Tarybos politikai verslininkai, kuriems dažniausiai atitenka Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko portfelis? O gal toks didelis žemdirbių apmokestinimas rodo, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikai, kurie skelbiasi atstovaujantys kaimo žmonių ir žemdirbių interesams, savivaldybėje nesugeba iškovoti palankesnio apmokestinimo už žemės naudojimą?
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, verslininkas Steponas Kazlauskas sako, kad žemės ūkio paskirties žemė apmokestinta didesniu tarifu nei komercinės paskirties žemė todėl, kad žemdirbiams žemė yra pagrindinis pajamų objektas. O komercinės veiklos nauda gaunama ne iš žemės, o iš to, kas ant tos žemės pastatyta, įrengta ir t.t.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis mano, kad komercinės paskirties sklypų žemės pati vertė yra didesnė nei žemės ūkio paskirties žemės vertė. Todėl verslininkas, už komercinę žemę mokėdamas perpus mažesnį žemės mokestį, dažnai sumoka didesnę sumą už tokį pat žemės plotą nei žemdirbys. Pasak V.Pozingio, toks tarifų skirtumas padeda subalansuoti žemės mokesčių naštą komercinių ir žemės ūkio paskirties žemių savininkams.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikų nuomone, apleistos ir nenaudojamos žemės savininkams turėtų būti taikomas didžiausias mokesčio tarifas – 4 proc. Tačiau savivaldybės Taryboje politikų dauguma nustatė, jog apleistų žemių savininkams būtų taikomas mažesnis tarifas – tik 3 proc.