Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizatorė savivaldai Šilutės rajone Birutė Gustienė sukvietė aktyviausius rajono ūkininkus į susirinkimą, kurio pabaigoje, per diskusijoms ir klausimams skirtą laiką buvo paskelbtos tikrai intriguojančios žinios. B. Gustienė pranešė, kad Šilutės rajonas jau nuo 2005 metų turi Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyrių, kuriam vadovauja Kęstutis Andrijauskas, tačiau nei ši organizacija, nei jos pirmininkas nuo paminėtos datos nėra jokiuose registrų centro duomenyse. Minėtame centre nėra jokių žinių apie organizacijos įstatus, bei jos vadovą. Pasak B. Gustienės, K. Andrijauskas buvo kviestas ir į dabar surengtą ūkininkų susirinkimą, tačiau pareiškė, kad nedalyvaus, nes turi išvykti.
Pasak B. Gustienės ir jai pritariančios Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkės Juzefos Tamavičienės, dabar yra pats laikas Šilutės rajono ūkininkams sueiti į susirinkimą ir iš naujo steigti ūkininkų interesus atstovaujančią organizaciją. Turi baigtis tas laikas, kai “pora dešimčių ūkininkų be jokių registracijos dokumentų vaizduoja ūkininkų sąjungą, ir turi galimai apsišaukėlį pirmininką”.
Atitinka visos Lietuvos ūkininkų vidurkį
Pirmiausia susirinkę ūkininkai išklausė Savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio sveikinimo žodį. Jis ragino ūkininkus drąsiai kovoti dėl savo interesų ir aktyviai dalyvauti rajono ir Valstybės ūkininkų renginiuose. Mero nuomone, yra aišku, kad niekas už pačius ūkininkus nepasirūpins, kad būtų atkreiptas dėmesys į jų rūpesčius. Meras teigė, kad supranta rajono ūkininkų verslo sudėtingumą Pamario žemėse. Yra vietų, kur derliai subręsta didžiuliai ir be ypatingų investicijų, tačiau yra ir tokių vietų rajone, kur tenka pakovoti su pertekliniu vandeniu ir t.t. Jis sakė, kad Šilutės savivaldybė nuolat bendradarbiauja su ūkininkais ir jų organizacijomis, nuolat rengia reikiamus dokumentus, kad vyriausybė žinotų apie Pamario krašto ūkininkavimo išskirtinumą.
Renginio lektorė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė Šilutės ūkininkams pateikė duomenis apie situaciją šalies žemės ūkyje ir kaime. Ji sakė, kad jos pateikta informacija lyg ir primena paskaitos duomenis, tačiau šie duomenys leidžia suprasti kokiame lygyje Lietuvoje yra Šilutės savivaldybės ūkininkai. Išanalizavusi daug lentelių su įvairiais duomenimis ji sakė, kad Šilutės krašto ūkininkai atitinka Lietuvos vidutinius rodiklius ir čia vystomi mišrūs ūkiai yra žymiai rentabilesni už tik javus auginančius ūkius.
R. Melnikienės duomenimis, Lietuvoje yra 3 procentai ūkininkų, kurie valdo 50 proc. ūkininkavimui skirtos žemės, o 90 proc. ūkininkų turi tik iki 20 ha valdomos žemės. Pasak R. Melnikienės, apie 50 proc. Lietuvos pasėlių dabar yra javai. Tokią situaciją suformavo pajamos, gaunamos už deklaruotus pasėlius. Didžiausia paramos dalis yra atiduodama javus auginantiems ūkininkams ir jie skatinami įsigyti kuo daugiau žemės. Nors akivaizdu, kad iš 1 ha gaunama nauda yra 2 ar net kelis kartus didesnė mažuosiuose ūkiuose, kurie laiko galvijus, augina daržoves ar sodus ir uogynus. R. Melnikienė teigė, kad jos turimais duomenimis, Lietuvoje būtų daug naudingiau, kad ES paramos suma labiau pasiektų mažuosius ir vidutinius ūkius. Tačiau dabar labai dažnai Vyriausybėje ir viešosiose informacijos priemonėse propaguojamos tendencijos stambinti ūkius ir mažinti paramą smulkiesiems ūkiams. R. Melnikienė teigė, kad ji nepavydi stambiems išvystytiems ūkiams, tačiau yra įsitikinusi, kad rentabiliausiai Lietuvoje gyvuotų smulkūs ir vidutiniai ūkiai valdantys nuo 60 ha iki 150 ha žemės.
A. Svitojus kritikavo europarlamentarus
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus papasakojo Šilutės ūkininkams apie šių rūmų veiklą, jo dviejų metų pirmininkavimo įspūdžius. Jis priminė apie rūmų paslaugas ūkininkams: konsultacijas kurias galima gauti, mokymus ir paprasčiausių ES paramos projektų parengimą. Pasak pirmininko, rūmų konsultantai šiokio tokio atlyginimo paprašo tik projektų sėkmės atveju.
A. Svitojus kalbėjo ir apie ES paramos lygį ir ūkininkų gaunamas paramos išmokas, kurios yra mažesnės už dviejų trečdalių ES šalių ūkininkų gaunamą paramą už tokius pat veiklos rezultatus. Jo nuomone, mūsų šalies europarlamentarai per mažai domėjosi ir nuveikė šiuo klausimu.
A. Svitojus stebėjosi, kad ES tarsi duoda maišą su paramos lėšomis, o mes patys paskirstom už ką ir kaip jas padalinti. Keisčiausia, anot svečio, kad mūsų šalies valdžia, Nacionalinė mokėjimo agentūra su savo tikrintojais sugeba kasmet taip suvadovauti, kad dalis tų lėšų nepasiekia ūkininkų ir sugrįžta atgal į ES.
Pasak A. Svitojaus, mūsų šalyje susiklostė stambiems ūkininkams palanki ES paramos sistema, kuri leidžia jiems gauti didžiausias paramos sumas tik todėl, kad Lietuvoje dar lig šiol nėra paramos sumos ribos. Jo duomenimis, du trečdaliai ES šalių turi tokias ribas, todėl ten yra geresnės sąlygos visų lygių ūkių plėtrai, daugiau finansiškai remiamų veiklų.
Jaunimas nepageidauja paramos
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas papasakojo apie jaunųjų ūkininkų galimybes pasinaudoti parama įsikūrimui ir ūkio modernizavimui. Pasak jo, šioje srityje yra daug keistinų dalykų, nes jauniems ūkininkams nėra sudarytos palankios sąlygos pradėti verslą ir sėkmingai ūkininkauti. Geriausias tokios veiklos pavyzdys yra tas, kad Šilutės rajone nėra nė vieno jauno ūkininko, kuris pageidautų paramos.
V. Buivydas pateikė įvairių skaičių, kurie parodo, jog Lietuvos žemės ūkio ministerijos valdininkai ir ūkininkus vienijančių organizacijų vadovai yra vieni didesnių ES paramos gavėjų ir valdo didžiulius žemės sklypus ir gamybos įrengimus. Tad jiems ir nebelieka stimulo stengtis dėl tų menkesnių ūkių ar jaunų ūkininkų.
Šilutės r. pieno gamintojų asociacijos pirmininkė J. Tamavičienė, pakalbėjusi apie rajono pieno gamintojų pasiekimus iškart ėmėsi nurodyti konkrečius skaičius, kokia didžiausia turėtų būti ES paramos suma ūkininkui per metus. Ji mano, kad 100 tūkst. Eur per metus būtų pati ta tinkamiausia suma. Pasak J. Tamavičienės, tegu tie, kurie sugebėjo susipirkti didžiulius plotus žemės ir įrengimus, dabar dirba natūraliomis ūkininkavimo sąlygomis. Tegu ES paramos didesnė dalis pasiekia smulkiuosius, vidutiniuosius ir jaunuosius ūkininkus. Susirinkusieji jai pritarė, tad tokios paramos sumos bus Šilutės ūkininkų – pieno gamintojų vardu skleidžiamos Lietuvoje. Susirinkime sutarta, kad LŪS Šilutės skyriaus steigimui ūkininkai rinksis dar iki balandžio mėnesio, kad susirinkimas būtų gausesnis ir netrukdytų pavasario darbymečiui.