Kintiškiai žvejai, kurie naudojasi Kintų prieplauka Kuršių mariose, pagaliau galės džiaugtis gilesniu farvateriu. Seklias, todėl sunkiai laivų įveikiamas prieplaukos kanalo žiotis į mariaspradėjo valyti UAB „Kintai“ žemsiurbė.
Viešąjį pirkimą laimėjusi bendrovė prieplaukos įplaukimo ir išplaukimo kanalo valymo darbus žada atlikti už beveik 20 tūkst. eurų.
Prieplauka – žvejams ir kitiems laivininkams
„Šilutės naujienos“ 2014 m. spalio 1 d. straipsnyje „Kuršių marių pakrantės Kintuose paruoštos žvejams ir poilsiautojams“ rašė apie tai, kaip kintiškiai džiaugiasi sutvarkytomis prieigomis prie Kuršių marių. Tuomet Kintų seniūnas Antanas Kližentis kalbėjo, kad buvęs marių pakrantės šabakštynas yra paverstas puikia europietiška, tvarkinga prieplauka.
Žvejų prieplaukos įrengimą finansavo Europos žuvininkystės fondas pagal Savivaldybės administracijos pateiktą projektą „Žvejybos infrastruktūros įrengimas Kintų prieplaukoje“. Prieplaukai įrengti buvo paskirta 521,3 tūkst. eurų (1,8 mln. litų).
Jau tada „Šilutės naujienos“ rašė, kad naująja prieplauka negalės naudotis visi laivininkai, nors prieplaukos farvateris buvo išgilintas tiek, kad jame švartuotis galėtų ir žvejybiniai marių laivai. Tik nuo prieplaukos eksploatacijos pradžios žvejybiniai botai čia nesišvartavo – jiems nelemta įplaukti į prieplaukos kanalą dėl seklaus Kuršių marių pakraščio, kur gylis siekia 60-80 cm.
Naująja prieplauka iki šiol naudojosi tik laivininkai ir žvejai, kurie plaukioja pramoginiais kateriais ar plokščiadugnėmis valtimis.
Bet praėjus vos porai metų po naujosios prieplaukos statybos, ir jiems laivyba tapo problemiška – marių vėjų sukeltos bangos užpylė prieplaukos kanalo žiotis smėliu.
Problemą išspręs, bet ne dešimtmečiams
UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas sako, kad Kintų prieplaukos kanalo žiotis žemsiurbė sutvarkys, nors dabar žemsiurbė praktiškai rėplioja, o ne plūduriuoja valomu dugnu. Čia bus iškastas apie 2 m gylio farvateris. Tokio gylio farvateris prieplaukos kanalo žiotyse turėtų išsilaikyti ilgiau nei kelerius metus. Tačiau, pasak R.Višinsko, nereikia tikėtis, kad prieplaukos kanalo žiočių gylio problema bus išspręsta keliems dešimtmečiams.
R.Višinskas pasakojo, kad žemsiurbė visą iškastą smėlį perkelia ir supila ant pakrantės, tarp prieplaukos ir Kintų paplūdimio. Jo žiniomis, čia Savivaldybė planuoja rengti paplūdimį kaituotojams.
Anksčiau gilinant kanalo žiotis buvo naudojamas ekskavatorius – draglainas, kuris iškastą smėlį pylė čia pat, ant kranto. Marių bangos anksčiau ar vėliau sugrąžindavo tą smėlį į išgilintą vietą. Dabar smėlis perkeliamas atokiai nuo kanalo pakrančių, todėl farvateris ilgiau išliks neužneštas.
Žemsiurbė išgilins ne tik prieplaukos žiotis, bet ir prakas ilgesnį farvaterį – apie 100-150 m ilgio – nuo marių pakraščio. Tačiau 60-80 cm gylio sekluma marių pakraštyje tęsiasi maždaug 1-1,5 kilometro, todėl norint užtikrinti laivybą gilesniais laivais, reikėtų kitokių technologijų ir lėšų. R.Višinsko nuomone, tokia investicija būtų nerentabili. Ir jis abejoja, kad yra verta tiek kovoti su stichija.