Praėjusią savaitę Kintų žvejų prieplaukoje Kuršių marių pakrantėje vėl pradėjo darbą žemsiurbė.
Pamariškiai gerai žino, kad Kintų žvejų prieplauka nuolat seklėja dėl iš Kuršių marių bangomis atnešamo smėlio ir dumblo. Tad nereikia tikėtis, kad vieną kartą pagilinus, žemsiurbei dešimtmečiais nebereikės čia sugrįžti. Be to, prieplaukos kanalo dugną seklina ir tai, kad antroji kanalo pusė prieplaukos rekonstrukcijos metu buvo neliesta, nes ji priklauso botaninio draustinio teritorijai.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis pasakojo, kad rekonstruota Kintų žvejų prieplauka šiuo metu jau naudojasi ne tik mariose žvejojantys žvejai, bet ir čia prieglobstį suradę kaituotojai, buriuotojai ir burvalčių sporto entuziastai.
Prieplaukos kanalo dugną sumanyta pravalyti praėjus 5 metams po to, kai buvo baigti jos statybos darbai. „Norisi, kad prieplaukos farvateris liktų gilus ir netrukdytų žmonėms dirbti bei pramogauti“, – sako A. Kližentis.
Iš kanalo dugno išgriebtas gruntas yra reikalingas tai pačiai Kuršių marių pakrantei. Juolab, kad nuo prieplaukos iki Kintų paplūdimio yra laisva teritorija – apie 600 metrų, kurioje ketinama sukurti erdvias kaituotojų, buriuotojų ir burvaltininkų stovyklas. Kitaip tariant, yra pradėti rengti projektai ir bus ieškoma tokiems projektams reikalingo finansavimo.
Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis sakė, kad prieplaukos dugno valymui Savivaldybė skyrė 10 tūkst. Eur, už tokią sumą ir bus atlikta darbų. Pasak V. Pozingio, manoma, kad prieplaukos seklėjimą šį kartą paskatino iš netvarkyto botaninio draustinio kanalo pusės atslinkęs gruntas.
Gruodžio mėnesį Savivaldybės administracija baigs rengti projektą dėl kaituotojų, buriuotojų ir burvaltininkų stovyklų sukūrimo. Kintuose planuojama aktyvi šių sporto šakų mėgėjų veikla, todėl būtina išsaugoti reikiamo gylio prieplaukos farvaterį.