Žemuogių lapais ir uogomis mūsų protėviai gydėsi dar žiloje senovėje. Liaudies medicinoje žemuogė – vienas iš pirmųjų vaistingųjų augalų. Dabar daugeliui aišku, jog žemuogėmis gydytis galima ištisus metus.
Vasarą tam geriausiai tinka uogos, kitais metų laikais – džiovintų lapų ir žiedų antpilai.
Ši uogelė turi sukaupusi daug mineralinių, žmogaus organizmui būtinų, medžiagų: geležies, vario, mangano, molibdeno, cinko, fluoro, nikelio, kobalto, arseno, jodo, kalio ir kitų. Sergantiems podagra, kepenų ir inkstų ligomis medikai kaip dietinę priemonę ir vaistinį produktą pataria naudoti žemuogių uogas.
Jos turi angliavandenių (gliukozės, fruktozės), organinių rūgščių (obuolių, citrinos), folinės ir pantoteno rūgšties, vitaminų C, B ir P. Uogose esančios biologiškai aktyvios medžiagos teigiamai veikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Todėl jas valgyti patartina sergantiems mažakraujyste ir skleroze.
Žemuogių lapai džiovinimui renkami gegužės – liepos mėnesiais. O uogas rinkdavo tik visiškai išsirpusias. Išdžiūvusios jos turėdavo išlikti tamsiai raudonos, saldžiarūgščio skonio.
Įrodyta, jog miško žemuogių preparatai beveik neturi žalingojo šalutinio poveikio.
Sergantiems bronchine astma, kokliušu ir padidėjusiu nerviniu dirglumu patartina vartoti tokį antpilą: į termosą suberti 3-5 arbatinius šaukštelius susmulkintų žemuogių lapų. Užpilti puse litro verdančio vandens. Leisti nusistovėti 2-3 valandas, nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės du kartus per dieną pusė valandos prieš valgį. Šio antpilo patartina išgerti ir prieš miegą.
Puikiomis gydomosiomis savybėmis pasižymi ir miško žemuogių uogų antpilas, uogų arba lapų, ar viso augalo nuoviras. Jį pasigaminti labai paprasta. valgomąjį šaukštą miško žemuogių uogų, lapų ar susmulkinto augalo užpilkite stikline verdančio vandens. Virinkite 5 minutes. Po to leiskite dvi valandas nusistovėti, nukoškite. Gerti 3 kartus per dieną po 1/2 stiklinės.
Rašyti atsakymą