Šiandien – pirmąją pavasario dieną – „Šilutės naujienos“ tradiciškai apžvelgia ką tik užmarštin nuėjusią žiemą, palygina ją su daugiamečiais meteorologų stebėjimais, informuoja apie pirmuosius pastebėtus pavasario pranašus ir prognozuojamus kovo mėnesio orus.
Mums talkina Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė ir Ventės ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys.
Šalčiai buvo kuklūs, vasaris lietingas 
Kad praėjusi žiema buvo kaip niekada šilta, matėme visi. Ir O.Bubulienės surinkti duomenys rodo, jog pirmasis ir paskutinysis šių metų žiemos mėnesiai – gruodis ir vasaris buvo gerokai šiltesni už normą, užtat sausis išsiskyrė smarkiai žemesne už įprastinę daugiametę temperatūra.
Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad vidutinė gruodžio temperatūra yra 1,1 laipsnis žemiau nulio, o šiemet Pamaryje ji buvo net 4,8 laipsniais aukštesnė – plius 3,7 laipsniai. Tačiau temperatūros amplitudė gruodį svyravo gana smarkiai – būta ir 10,4 laipsnių šilumos, ir 9,5 laipsnių šalčio.
Sausio vidutinė temperatūra yra minus 3,8, o šiemet šį mėnesį spustelėjo net 1,3 laipsniais daugiau šalčio, t. y., vidutiniškai iki minus 5,1.
Žemiausiai Šilutėje termometrų stulpeliai tą mėnesį buvo nukritę iki 18 laipsnių šalčio, o aukščiausiai pakilę sausio 30 dieną – iki plius 7,6 laipsnio.
Sausį dirva Šilutėje įšalo net iki 48 cm gylio, mat šalti pradėjo nė kiek neprisnigus. Įšalas kiek atitirpo tik mėnesio gale, kai pradėjo lyti, o visai žemę iš savo gniaužtų paleido tik vasario 4-ąją. Tiesa, 1-2 cm rytinis įšalas stebėtas ir vasarį.
Gruodį ir sausį iškritusių kritulių kiekiai buvo tik nežymiai didesni už normą: gruodį iškrito 64,4 mm (norma – 68 mm), o sausį – 55,6 mm (norma – 58 mm). Dauguma kritulių buvo sausio pabaigoje.
Vasaris atvirkščiai – pažėrė seniai regėtą kiekį kritulių, daugiau nei du kartus viršijantį normą – jų iškrito 92,1 mm, kai norma yra tik 40 mm. Šis mėnuo dovanojo ir 5,7 laipsniais už normą (minus 3,3) aukštesnę vidutinę temperatūrą – iki plius 2,4 laipsnių. Didžiausias užfiksuotas šaltukas vasarį siekė minus 5,70 laipsnio, o didžiausia šiluma – plius 8,4 laipsnio.
Antroji vasario pusė buvo vėjuota, o 20-21 ir 25-26 dienomis dar dribtelėjo ir sniego – vietomis jo danga siekė 5-7 cm. Tačiau pradėjus lyti sniegas čia pat tirpo.
Šiemetinės temperatūros – ne rekordai
Bet šiemetinės žiemos „speigams“ tik pasislėpti, palyginti su, pavyzdžiui 1969 m. gruodžiu, kuomet Šilutėje buvo užfiksuota minus 25 laipsniai, arba 1956 m. sausiu ir vasariu, kai čia spigino net 33,2- 34,2 laipsnių šaltis.
Šilutiškiai jau matė ir žymiai šiltesnių vasarių, ir tai buvo visai neseniai – 1989-aisiais, kai Šilutėje oras sušilo net iki plius 15,2 laipsnių. Prieš 55 metus, 1961-ųjų gruodį irgi lepino 12 laipsnių šiluma.
Paukščiai pateikė staigmenų
Ankstyviausi pavasario pranašai – sparnuočiai – šiemet irgi anksčiau nei įprastai skuba gimtinėn ir anksčiau pradeda traukti giesmes. Tačiau V.Jusys primena, kad paukščiai jokiomis metų prognozėmis „neužsiima“, jie tik naudojasi tokiais orais, kokius jaučia.
Pamario kaimų – Rupkalvių, Sausgalvių, Alkos ir kitų laukus jau gulte nugulė tūkstančiai gulbių. Daugiausia – giesmininkių, bet tarp jų yra ir nebylių. Vietos lizdams čia jau ieško ir pilkosios žąsys, o šilutiškis Edmundas Užpelkis prieš kelias dienas pastebėjo ir tamsųjį tilviką. Pasak V.Jusio, tai ankstyviausias šio paukščio pastebėjimo metas per visą paukščių stebėjimo istoriją, nes paprastai šie tilvikai matomi tik kovo gale arba balandį.
Pamaryje jau daug ančių – urvinių, smailiauodegių, cyplių, bet šiuo metu tai nėra didelė naujiena. Šie paukščiai dažnai pastebimi jau vasario pabaigoje, šiemet skirtumas tik tas, kad jų jau parskrido ypač daug.
Užtat tikra naujiena pirmadienį, vasario 29-ąją, Ventėje sugauta nendrinė starta, kuri čia yra įprasta tik nuo kovo vidurio. O diena anksčiau į tinklus įkliuvo ir dvi pirmosios ūsuotosios zylės, kurių šiek tiek žiemoja Pamario nendrynuose, bet pernai per visus metus ornitologams įkliuvo tik trys.
V.Jusys jau girdėjo ir pirmąsias sparnuočių vestuvines giesmes – jas traukia didžiosios ir mėlynosios zylės. Tiesa, neatsilieka ir Klaipėdoje bei Ventėje žiemoję juodieji strazdai.
Potvynis nesitraukia
Iš Pamario nesitraukia tai atslūgstantis, tai vėl plūstelėjantis potvynis.
Pirmadienio rytą rusniškiai į darbus vėl važiavo nerimaudami dėl savo mašinų, mat vandens gylis ant kelio Šilutė – Rusnė ir vėl siekė 12 cm, nors išvakarėse jau buvo nuslūgęs iki 10 cm. Apsemto ruožo ilgis – 400 metrų.
Apsemti yra ir dar 23,5 km ilgio vietinės reikšmės kelių ruožai.
Iš viso rajone potvynio vandenų apsuptyje tebėra 5 kaimai, kuriuose stovi 11 sodybų, o jose gyvena 23 žmonės. Bendras apsemtos teritorijos plotas siekia 3,75 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Prieš savaitę Skirvytės upėje Rusnėje kelios profesionalių žvejų grandys nugriebė pirmąjį šių metų stintų žvalgų būrį. Tuo šių žuvelių žvejyba, galima sakyti, ir baigėsi. Pastarosiomis dienomis kantriausi Pamario žvejai Uostadvaryje, šalia senojo švyturio per kelias valandas pagaudavo po kelias ar keliolika smulkesnių nei vidutinės žuvelių.
Šiuo metu kilogramas stintų kainuoja nuo 3,5 iki 7 eurų. Žvejai viliasi, kad stintos dar atplauks – gal dar ne laikas, gal vanduo per šaltas.
Kovą bus visko
Meteorologai prognozuoja, kad panašu, jog taip laukiamas pavasaris nelabai skubės ateiti.
Prognozuojama, kad virš Skandinavijos susiformavusios vėsesnės oro masės retkarčiais pajudės į pietus link Baltijos valstybių ir protarpiais atneš vėsius orus. Tad čia įnirtingai kovos vėsa ir grįžtantis pavasaris, todėl trumpalaikiai šaltuko sugrįžimai neturėtų labai nustebinti.
Tikėtina, jog į Italiją, Balkanų pusiasalį ir Ukrainą pavasaris atkeliaus anksti, kur nuo pat kovo iki gegužės laukiama šiltesnių nei įprasta orų. Tad kiek vėliau pavasarį būtent nuo Balkanų pusiasalio šiaurės link pajudės šiltesni orai, kurie pasieks ir mus.
Pagal dabartines prognozes, pirmojo pavasario mėnesio pradžia numatoma drėgna. Naktimis dar vyraus šaltukas, o dienomis temperatūra jau kils drąsiau. Pietiniuose rajonuose gali būti apie 9 laipsnius šilumos, pajūryje – kiek vėsiau.
Antrąją savaitę sulauksime giedresnių orų, trumpam gali įsiterpti viena kita šaltesnė diena.
Antroje mėnesio pusėje temperatūra taip pat svyruos, gali plūstelėti dar viena vėsesnių orų banga. Mėnesiui baigiantis, tikėtina, jog oras šils sparčiau.
Taigi panašu, kad kovas bus pereinamasis mėnuo. „O tikrasis pavasaris tikrai ateis, tik reikės šiek tiek kantrybės“, – ramina meteorologai.