Miškų urėdijoje – rugiapjūtė. Toks žodžių derinys skamba neįprastai, bet kaip tik taip šiuo metu ypač intensyviai vykstančius darbus vadina VĮ Šilutės miškų urėdijos Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio vadovas Saulius VYTUVIS. Kiek pagalvojęs, patikslina: miškapjūtė – žodis miškų darbams nusakyti tinka dar labiau.
Dabar, po ilgesnių šalčių, miško keliai yra patys tvirčiausi, patogiausi išvežti nupjautą medieną.
Technika – po kelis šimtus tūkstančių litų
Šilutės urėdija, kuriai priklauso 34015 tūkst. ha miškų, iš viso turi 13 padalinių, iš kurių 12 – girininkijos. Visi tie padaliniai per metus privalo parduoti 85 tūkstančius kietmetrių medienos. Parduodama ji pagal ilgalaikes, metines ir pusmetines sutartis.
Saugų medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje dirba 45 žmonės: vairuotojai, medvežių operatoriai, medkirčiai, traktorininkai. Pasak padalinio vadovo S.Vytuvio, visi urėdijos padaliniai iškerta 21 proc., o rangovai – 79 proc. medienos. Iš miškų ištraukiamos medienos kiekiai kiek kitokie: urėdijai tenka 67 proc., o rangovams – likę 33 proc.
Daugiau nei 50 tūkstančių kietmetrių – tiek sudaro tie 67 proc. urėdijos ištraukiamos medienos. S.Vytuvis rodo tą darbą atliekančias medvežes „Komatcu“ ir „Valmet“. Jos, o taip pat ir kita medienos paruošimui naudojama technika – nepigi. 
Kiekvienas traktorius ir miškavežė atsieina po kelis šimtus tūkstančių litų.
Pasak S.Vytuvio, kai kurie rangovai jau naudoja šiuolaikišką savaeigę miško kirtimo techniką, kurios našumas siekia net apie 100 kietmetrių per parą. Toks našumas atstoja 7 ar 8 kirtėjų darbą.
Didžiausia problema – svorio ribojimai keliuose
Paruoštą medieną tenka ir išvežioti. Artimiausiais atstumais – po rajoną – tai daro miškavežiai „Ural“, kurių urėdija turi tris. Be to, įmonė turi ir 3 miškavežius su hidromanipuliatoriais, kurie gali įveikti ypač tolimus atstumus, ir du – be hidromanipuliatorių.
„Dirbant tolygiai šios technikos visiškai užtenka“, – sako S.Vytuvis.
Daugiausia medienos pagal iš anksto numatytas kirtimų apimtis paruošia Pagėgių ir Stemplių girininkijos, mažiausiai – Pėžaičių girininkija.
Didžiausia miškininkų šiandienos problema S.Vytuvis vadina svorio ribojimus keliuose. Mat didžiausia leistina bendroji mūsų keliais važiuojančių automobilių masė yra 40 tonų, o tą svorį viršijančių sunkiasvorių automobilių vairuotojai tuoj „apdovanojami“ baudomis. Ne paslaptis, kad baudų ne visada išvengia ir miškininkai, mat, pasak S.Vytuvio, kad ir kaip stengsies, mediena pakrauto miškavežio miške nepasversi – ten tiesiog nėra svarstyklių.
Dėl šios priežasties miškininkų mašinos veža tik iki 20-ies kietmetrių medienos, nors galėtų vežti dar bent pusę to kiekio – iki 30-ies kietmetrių.
Kelius dažniausiai gadina privatininkai
Ar medienos ruošėjai negirdi atokesnių pamiškių gyventojų skundų, kad jų technika taip išmauroja miško keliukus, kad gyventojams vėliau būna sunku net pas gydytojus patekti?
„Girdime“, – sako miškininkas. Bet paaiškina, jog kaip tik todėl miškapjūtei ir pasirenkama žiema, kai termometro stulpelis nukrenta žemiau minus 10-ies laipsnių padalos. Tuo metu keliai yra patys tvirčiausi. O kai miške šlapia, miškininkai stengiasi arba į jį nevažiuoti, arba – jei vis dėlto įvažiuoti būtinai reikia – stengiasi kaip galima greičiau kelią sutvarkyti.
S.Vytuvis primena, kad Šilutės urėdijai prikauso daugiau nei 30 tūkstančių hektarų miškų, tad šios įstaigos medienos ruošėjai turi pasirinkimo galimybę: kai vienuose miškuose šlapia, jie dirba kituose – kur sausa.
Rajone yra ir daug privačių miškų, kurių savininkai irgi kerta savo valdose. Kaip tik jiems, turintiems vos kelis ar keliolika hektarų, ir yra sunkiausia išlaviruoti, todėl privatininkai dažniausiai ir gadina miškų kelius, su jais dažniausiai ir konfliktuoja pamiškių gyventojai.