„Žiemojantis angelas“ nukels ir į Sibiro šalčius, ir į sovietinio kaimo rūpesčius ir intrigas

siksniaus knyga pristatymasPamario krašte ši vasara pažymėta skaitytojų mylimo rašytojo Audriaus Šikšniaus dar vieno brandaus kūrinio sutiktuvėmis. Šįkart šilutiškis skaitytojams pateikė ne poeziją ar noveles, o didelės apimties romaną. Spaustuvės dažais kvepiantis „Žiemojantis angelas“ jau keliauja iš rankų į rankas bei sulaukia didelio susidomėjimo.

„Žiemojančio angelo“ pasakojimai nukelia į sovietinių tremčių, karo ir pokario laikus, kai Lietuva išgyveno kolūkių kūrimus, tautą žlugdančios sovietinės okupacijos metus. Knygos siužetas skaitytojams bus gerai atpažįstamas, nes ne vienas skaitytojas ar jų artimieji patys tai išgyveno.

Dedikacija „brolijai“

Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtose naujojo romano sutiktuvėse A.Šikšnius sakė, jog pirmiausia žemai lenkiasi prieš tuos, kas savo darbais prisidėjo, kad ši knyga išvystų pasaulį. Jis dėkojo knygos mecenatui LR Seimo pirmininko pavaduotojui Kęstui Komskiui, knygos redaktoriams Birutei Morkevičienei ir Petrui Skutului, taip pat Renatai Gabalytei ir Irenai Gabalienei – už tai, kad jos kompiuteriu surinko visą tekstą.

K.Komskis, sveikindamas A.Šikšnių, pažadėjo perskaityti knygą ir palinkėjo, kad vasarą jos iš rankų nepaleistų kuo daugiau atostogauti susiruošusių šilutiškių.

Knygą autorius dedikuoja „broliškiausiems iš brolių“: Justinui Balsiui, Egidijui Radzevičiui, Dariui Leveckiui, Tomui Bitinui ir kitiems – A.Šikšnius bičiulystę su jais vadina „brolija“.

„Tai žmonės, į kuriuos galiu kreiptis bet kada, bet kuriuo laiku ir visad sulauksiu pagalbos. Aš nežinau, kiek esu jiems svarbus, tačiau jie man visomis prasmėmis labai svarbūs“, – prisipažino rašytojas.

Intriguojanti siužeto linija

Į devintosios A.Šikšniaus knygos sutiktuves susirinko jo poezijos ir prozos mylėtojai, draugai.

Kūrinio pristatymo popietę vedusi knygos redaktorė, lituanistė Birutė Morkevičienė sakė, jog ši nukelia į aplinką, apdainuotą lietuvių dainose. Tai – kaimas, žmogaus dalia, kažkur nuaidėjęs karas, jo atgarsiai…

„Tai įtraukiantis pasakojimas apie neseniai buvusį mums pažįstamą gyvenimą. Audriaus tekstas – lengvas, paprastas, o žodis – talpus ir įdomus.

Jauna, darbšti kaimo moteris Monika, apsupta namų ūkio rūpesčių ir kasdienių „pramogų“: apsilankymai bažnyčioje, pokalbiai su draugėmis… Išteka už turtingo ūkininko, augina vaikus, neišvengia  nelaimių. Atslenka karas, vežimai į Sibirą. Mes patys mename, kai kolūkio pirmininkas, kam tik norėjo, galėjo savo nuožiūra apdovanoti “, – trumpai siužeto taškus papasakojo redaktorė.

Šalia pagrindinės veikėjos Monikos yra du vyrai – jos sutuoktinis Klemensas ir samdytas darbininkas, latvis Vaclovas. Monikos atžvilgiu abiejų jų siužeto linija įdomi, kelianti daug klausimų. Svarbus šioje knygoje ir darbininko Vaclovo likimas.

Knygoje perteikiamas gražus bendravimas tarp šeimos narių: tėvų su marčiomis, su anūkais, yra detalizuotų aprašymų, kaip anksčiau buvo švenčiamos šventės. Tikėtina, kad ši autoriaus suteikta galimybė prisiliesti prie senosios praeities ne vieną skaitytoją intriguos.

Redaktorius – ne visad draugas

Antrasis knygos redaktorius, žurnalistas Petras Skutulas linksmai susirinkusiesiems paaiškino, kam buvo reikalingi du redaktoriai. „Redaktorius nėra didelis rašytojo draugas, nes ne visada jų nuomonės gali sutapti“, – sakė P.Skutulas, savo žodžius iliustruodamas konkrečiais pavyzdžiais, išrinktais iš A.Šikšniaus rankraštinio knygos varianto. Pasak redaktoriaus, reikėjo ne kartą rimtai pasiginčyti su pačiu autoriumi, kad pavyktų jį įtikinti, jog tokie žodžiai kaip: šliūbas, biesas, šiūpelys, prūdas, ulyčia, arba sakinys „Bronelė buvo jau pasimelžusi“, nevartotini.

Redaktorius sakė, jog ateityje leidžiant tokią knygą reikėtų ir korektoriaus. Juk redaktorius, pasak.P.Skutulo, toli gražu ne visada yra lietuvių kalbos žinovas. Todėl knygoje ne viską pavyko ištaisyti gerai, kai kurios klaidelės prasprūdo, tad akylas skaitytojas jas aptiks.

P.Skutulas skaitytojus perspėjo, kad greičiausiai jie, perskaitę visą kūrinį, pasiges pabaigos. Tad reikės laukti knygos tęsinio.

„Žiemojantis angelas“ –  iš pirmo žvilgsnio autobiografiška knyga su daugeliui žmonių girdėtais vietovardžiais. Tačiau paklaustas, kiek apysakoje yra autobiografiškumo, pats A.Šikšnius prisipažino, jog dauguma siužetų yra jo a.a. močiutės pasakojimai.

A.Šikšnius užsiminė ir apie jos tęsinį. „Jame bus pasakojimai jau artimesni mano paties autobiografijai“, – sakė jis. Antroje „Žiemojančio angelo“ dalyje jis atgaivins vaikystėje matytus įvykius, sutiktus žmones.

Kad popietės dalyviai galėtų susipažinti su knyga, susirinkusieji išgirdo keletą Šilutės kamerinio teatro aktoriaus Vyganto Paldausko skaitomų ištraukų. Popietės atmosferą sušildė ir ištikimų A.Šikšniaus bičiulių – dainų autoriaus ir atlikėjo iš Raseinių D.Leveckio ir Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ – dainos.

kulturos aruodai spaudos remimo fondo

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.