Kalendorinė žiema jau baigėsi praėjusią savaitę. Pavasarį liudija ne tik pailgėjęs šviesus paros metas. Pulsuojantys sniego ir ledo tirpsmo lašai judina gamtą iš sąstingio.
Pamario krašte tirpsmo srautai, sukėlę potvynį sausio pradžioje ir vėliau dar du kartus slūgę bei vėl kilę, šiemet keliautojams jau spėjo įgristi. Dėl jų kaip niekad ilgai truko perkėlos darbas kelyje Šilutė – Rusnė, potvynio skandinamame septintajame kilometre.
Kaip reta ankstyvas šiųmetis potvynis Nemuno žemupyje įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ vien automobilių kilnojimui per užlietą kelio ruožą jau atsiėjo daugiau kaip trečdalį milijono litų. Bet atokvėpio vandens stichija kol kas dar nežada, nes ledas laiko surakinęs Nemuną, marias.
Potvynis kainavo brangiai
Kelyje į Rusnę kelininkų organizuota traktorinių vilkikų perkėla, skirta gabenti automobilius ant priekabų per vandenį, kai gylis siekia 20-80 cm, šiemet veikė nuo sausio 3 iki 27 dienos ir nuo vasario 3 iki 22 dienos. Dabar – atokvėpis, leidžiantis keliautojams ir darbininkams pailsėti.
Keliautojai jau gerą savaitę nebegaišta laiko eilėse, o kelininkai šalina per ilgą darbymetį apgadintos technikos defektus, rengia ją pavasarinio potvynio etapui. Jis neišvengiamai priartės kovo mėnesį, kai prasidės ilgesnio atšilimo laikotarpis, o drauge – gausaus sniego tirpsmas, lietūs, ledų sangrūdos. Hidrologai prognozuoja itin didelį pavasarinį potvynį.
Potvynis per du žiemos mėnesius ir taip jau daug kainavo – tiek pinigų, tiek nervų ir sveikatos. Perkėla į Rusnę per sausio ir vasario mėnesius dirbo 45 dienas, iš viso buvo perkeltas 21101 automobilis, šiai paslaugai įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ išleido 345 tūkst. litų.
Tokie kaštai – dar nesulaukus pavasarinio potvynio bangos, kuri vėl skandins mokesčių mokėtojų pinigus ir rusniškių lūkesčius į purvinų nešmenų pilną vandenį. Nes estakados statybų klausimą politikai dešimtmečiais mėto kaip karštą bulvę kibiose saujose – žadamas statinys vis nekyla.
Kad šiemet bus pasiektas ir viršytas perkėlos kelyje į Rusnę darbo rekordas – abejonių nėra. Iki šiol tik 2007 metais potvynio apsemtu keliu automobiliai priekabomis buvo gabenami iš viso 48 dienas. O šiemet jau 45 dienas perkėla veikė vien tik sausio ir vasario mėnesiais, pavasario potvynio nesulaukus. Kai jis neišvengiamai ateis, susisiekimo su Rusne sutrikdymo laikotarpis bus viršijęs ir 50 parų.
Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ registruoja perkeliamų automobilių skaičių bei perkėlos darbo dienas ir teigia mažiausiai vargo turėjusi pernai. Kelyje į Rusnę užlietu ruožu mašinas 2012 metais teko kilnoti tik dvi dienas. O 2011-aisiais potvynis Pamario krašte išsiliejo sausio vidury, perkėlos darbą teko organizuoti iš viso 41 dieną, 2010 metais – 27, 2008-aisiais – 6 dienas.
Perkėla neelektrifikuota
Pagėgių ir Šilutės savivaldybėse sausio 1-2 dienomis kilęs potvynis užliejo per 30 tūkst. ha teritorijas, nuo sausumos atkirto beveik šimtą sodybų ir virš pustrečio šimto jose gyvenančių žmonių. Rusnės sala su 1,8 tūkst. gyventojų iš viso 45 paras jau buvo atskirta užliejama vienintelio kelio atkarpa.
Ekstremaliais atvejais iki šiol padeda čia budinčios Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinės pajėgos bei Šilutės ir Pagėgių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandos.
Nors perkėla į Rusnę dažnai veikia jau beveik po du mėnesius per metus, bet ji iki šiol neelektrifikuota, vandens lygio rodmenų nuskaitymas neautomatizuotas, lyg būtų užstrigta praėjusiame šimtmetyje.
Vėjas marių ledo neišjudino
Sekmadienį Šilutėje vėjo greitis buvo pasiekęs 22 m per sekundę. Bet, pasak Šilutės hidrometeorologijos stoties specialistų, Pamariui tai nėra labai daug, mūsų krašte toks vėjas kone įprastas. Neįstengė jis išjudinti ir Kuršių marių ledo ties Kintų pakrante, jis čia dar labai solidaus storio – siekia 25 cm. Uostadvaryje Atmatos ledas – su properšomis
Gerai ir tai, kad Šilutė išvengė pūgų, kai kituose šalies rajonuose jos pridarė nemažai bėdų.
Šiuo metu vandens lygis Pamario upėse irgi lieka beveik stabilus. Štai Nemune ties Rusne vanduo per parą iki vakar ryto pakilo 4 cm, bet iki stichinės ribos čia trūksta dar 11 cm. 5 cm pakilo ir Minijos ties Lankupiais vandens lygis, bet čia iki stichinės ribos dar labai toli. Stichinę ribą viršija tik Leitė ties Kulynais.
Šiuo metu mūsų rajone vandenų apsuptyje yra 24 kaimai, kuriuose yra 72 sodybos, gyvena 175 žmonės. Apsemta beveik 33 km rajoninės reikšmės kelių ir apie 50,5 km vietinės reikšmės kelių.