Gamtos sukurtas natūralus, tobulas kūdikio maistas, individualiai pritaikytas jo poreikiams. Visada šviežias, šiltas, švarus, lengvai virškinamas, gerai įsisavinamas, įvairaus skonio, saugantis nuo infekcijų ir ligų, dar vadinamas „baltuoju krauju“.
Visa tai ir dar daugiau yra MOTINOS PIENAS.
Įdomu, jog moters pienas yra pats saldžiausias iš visų 4500 žinduolių pieno rūšių – niekas daugiau Žemėje šiam skoniui neprilygsta.
Žindymas yra pigus ir patogus, nes nereikia pirkti mišinių, buteliukų, čiulptukų ir kitų daiktų, vaistų (arba prireikia mažiau), suteikia laisvę keliauti su vaiku.
Daug naudingos informacijos apie motinos pieną ir žindymo svarbą išgirdo šilutiškės, susirinkusios į Visuomenės sveikatos biuro surengtą paskaitą „Naujagimio ir kūdikio maitinimas“, kurią skaitė gydytojas Kazimieras Vitkauskas, garsus žindymo konsultantas, kas kelerius metus vis naujais skyriais papildomos knygos „Kūdikio žindymas nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius.
Anksčiau maitino pagal laikrodį
K.Vitkauskas prieš 35 metus Vilniaus universitete įgijo vaikų gydytojo specialybę. Tais laikais maždaug tik viena mamytė iš dešimties kūdikį maitino natūraliu būdu. Buvo sakoma, kad motinos pienas – pats geriausias, tačiau, anot gydytojo, mokė natūralių dalykų priimti nenatūraliu būdu: mamas versdavo kūdikius maitinti griežtai pagal grafiką, kas kelias valandas, reikėdavo matuoti, kiek gramų jis suvalgo, mažylis privalėdavo miegoti savo lovytėje.
Laikantis tokių rekomendacijų iškildavo bėdų ir žindyvėms: belaukiant 4 valandas iki kito maitinimo, joms atsirasdavo guzų krūtyse, šios „užsidegdavo“, supūliuodavo. Moterys imdavo bijoti natūralaus maitinimo kaip skausmingo proceso.
Kai K.Vitkauskas su žmona susilaukė pirmojo vaiko, jį taip pat stengėsi maitinti pagal taisykles, kurių mokė būsimuosius vaikų gydytojus. Tad pirmagimį jie migdė atskirai, maitino pagal laikrodį, svėrė. Tačiau vaikas naktį vienas nemiegojo, prie jo reikėjo 
dažnai keltis, šeima likdavo be miego.
Gydytojo žmona pasiūlė padaryti taip, kaip jos mama darydavo: naujagimį pasiguldyti šalia savęs ir žiūrėti ne į laikrodį, o klausyti kūdikio poreikių – duoti valgyti tada, kai jis užsinorės.
„Pirmasis eksperimentas pavyko“, – džiugiai sako p. Kazimieras. Po 2 metų, gimus antram vaikui, Vitkauskų namuose nebuvo nei čiulptukų, nei buteliukų, nei svarstyklių.
Natūralų maitinimą K.Vitkauskas pradėjo propaguoti ir savo gydytojo praktikoje, ieškojo naujesnės literatūros, dalyvavo seminaruose bei lankėsi kūdikiui draugiškose ligoninėse užsienyje.
Motinos pienas neprilygsta karvės pienui
Kūdikį maitinant dirbtinu būdu, tenka „draugauti“ su buteliukais, čiulptukais, o blogiausia – jam duodamas mišinėlis, kuris yra konservuotas gaminys. Mišinėliams gaminti dažniausiai naudojamas karvės pienas (kartais – ir augalinė žaliava, pvz., sojos pupelės).
Karvės pienas nuo moters pieno skiriasi stipriai, todėl gaminant mišinėlius jis išgarinamas iki miltelių, juose esantis baltymų ir mineralų perteklius praskiedžiamas vandeniu, dar įmaišoma laktozės ar cukraus.
Karvės piene yra 4 kartus daugiau baltymų, nei reikia žmogaus vaikui. Daugiausia yra kazeino – sunkiai virškinamo varškės baltymo. Kazeinas svarbus raumenims, juk veršiuko mama nenešioja ant rankų, nuo pat pirmos dienos jam reikia stiprių raumenų.
Žmogaus piene yra daugiau tirpių, lengviau įsisavinamų baltymų albuminų, o ypač jų daug priešpienyje. Motinos pienas aprūpintas net tokia „gudrybe“, kad tarp tų tirpiųjų baltymų yra daug priešinfekcinių baltymų, kurie saugo kūdikį nuo bakterijų, virusų.
Riebalų motinos ir karvės piene yra panašiai, tačiau jie skiriasi: karvės pieno riebalai sunkiau virškinami ir įsisavinami. Neįsisavinti kūdikio žarnyne su kalciu jie sudaro netirpius junginius – kietina vidurius. Neįsisavinti riebalai, baltymai, kūdikio žarnyne pradeda pūti, susidaro šarminė puvimo terpė, kurioje gera gyventi bakterijoms, sukeliančioms ligas.
Mamos pieno riebalų mikroskopiniai lašeliai lengviau virškinami ir įsisavinami. Čia taip pat yra daug ypatingų riebalinių rūgščių, kurios svarbios smegenų ir akių tinklainės vystymuisi.
Maitinančios mamos pastebėjo, kad pradinis pienas skiriasi nuo galutinio: pradinis – liesesnis, o vėliau atbėga galinis pienas, kuris yra daug riebesnis. Tokiu būdu vaikas pirmiausia atsigeria,paskui ilgai žįsdamas pavalgo, pasisotina.
Laktozės, arba pieno cukraus, mamos piene yra pusantro karto daugiau nei karvės piene. „Žmogus yra „homo sapiens“ – protingas žmogus, turintis santykinai pačias didžiausias smegenis, o laktozė – greitai įsisavinamas ir lengvai panaudojamas energijos šaltinis, ypač tinkama smegenų mitybai“, – sakė K.Vitkauskas.
Laktozė skatina gerųjų bakterijų augimą, kurios kartu su laktoze kūdikio žarnyne sukuria patogeninėms bakterijoms nepalankią rūgščią terpę.
Mineralų motios piene yra 3,5 karto daugiau nei karvės piene. Kalcio yra daugiau karvės piene, tačiau motinos piene jo yra tiek, kiek kūdikiui reikia. Iš motinos pieno kūdikis įsisavina beveik 70 proc. ten esančio kalcio, o iš karvės pieno – tik 25 proc.
Geležies motinos piene yra net du kartus daugiau, ji reikalinga gaminti hemoglobiną, kuris organizme perneša deguonį. Ypač jautrios geležies stygiui smegenys, o juk nors žmogiukas nevaikšto, nesėdi, bet jo smegenys intensyviai dirba nuo pat naujagimystės. Iš karvės pieno kūdikis įsisavina tik 10 proc. geležies, iš mamos pieno – 50 proc.
Saugo nuo ligų
Motinos pienas ne tik maistas, bet ir vaistas, jis saugo nuo infekcinių ligų. Jeigu mama užsikrečia mikrobais, jos leukocitai gamina antikūnus prieš tą infekciją. Dalis leukocitų patenka į pieno liaukas ir ten taip pat gamina antikūnus. Motinos antikūnai su pienu perduodami kūdikiui ir jį saugo nuo infekcijos. Kuo kūdikis ilgiau žindomas, tuo jis rečiau serga.
Motinos pienas dar vadinamas „baltuoju krauju“, nes jame yra ir gyvų ląstelių – leukocitų makrofagų ir limfocitų, gaminančių antikūnus ir naikinančių užkratą. Joks dirbtinis mišinėlis neturi nei antikūnų, nei ląstelių kovotojų.
Žindymas teikia ir psichologinę naudą. Kai vaikas prisiglaudžia prie mamos, jis jaučiasi saugus, o tai skatina psichomotorinį vystymąsi. Ilgiau žindytų kūdikių intelekto koeficientas statistiškai aukštesnis. Maitinant kūdikį natūraliu būdu, išlieka stipresnis vaiko ir motinos ryšys visam gyvenimui.
Žindymo dovanos – iškart po gimdymo
K.Vitkauskas atskleidė, kokias žindymo dovanas gauna mamos.
Visų pirma, žindymas stabdo kraujavimą po gimdymo.
Žindymas teikia apsaugą nuo naujo nėštumo. Gamta sutvarkė taip, kad kai vaikas dažnai žinda dieną naktį, mamos kraujyje susidaro toks prolaktino lygis, kuris stabdo kiaušinėlio brendimą.
Žindymas lieknina (tai proga sumažinti viršsvorį); saugo nuo krūties vėžio ir mažina gimdos bei kiaušidžių vėžio riziką; saugo nuo osteoporozės; palengvina diabetą ir kitas ligas.
Žindymas užtikrina ramų šeimos miegą, nes mamos ir kūdikio, gulinčio šalia, miego ciklai sinchronizuojasi – sutampa gilusis ir paviršutiniškas miegas. Žindymo metu išsiskiriantys hormonai mamą veikia raminančiai, o vaikas nurimsta, nes gavo, ko reikėjo, ir jie abu vėl lengvai įminga.
Jei vaikas miega atskirai, tenka keltis, eiti prie jo lovos, jį raminti.
Žindymo konsultantas pasakojo, kad pienas gaminasi pagal poreikį: kiek vaikas paprašys, tiek mama duos. Šiame procese dalyvauja prolaktinas – hormonas, skatinantis pieno gamybą. Kūdikiui žindant, impulsai iš krūties nervais pasiekia smegenis ir hipofizį (liauką, kuri gamina hormonus), kuris išskiria prolaktiną, o šį kraujas neša į pieno liaukas. Jeigu kūdikis žinda dažnai ir ilgai, jis pasiunčia daugiau impulsų ir „užsako“ daugiau pieno.
„Jei kūdikio prie krūties neleisi ir įsivaizduosi, kad pienas turi savaime gamintis, galop jo gamyba išvis sustos. Kad pienas gamintųsi, jį reikia ne tik paskatinti, bet ir pašalinti žindymo metu, tam kad atsirastų vietos naujam“, – mokė mamas gydytojas.
Naujagimiai žinda nuolat, todėl mamoms tenka dažnai juos maitinti. Pasak K.Vitkausko, vaikelis treniruojasi vis po daugiau žįsti ir treniruoja mamą pagaminti vis daugiau pieno. Tokiu būdu tarpai tarp maitinimų didėja, kūdikis, vis po daugiau suvalgydamas, ilgiau užtrunka maistą įsisavindamas. Kol vėl išalksta, atsiranda 3-4 valandos tarp maitinimų.
Taigi tinkamai žindydama savo kūdikį mama nepavargsta ir suteikia jam sveikatos užtaisą visam gyvenimui.