Žinoma nuo senovės
Vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė sako, jog dar Hipokratas rašė, kad jojimas padeda sveikti kariams po mūšių ir kitiems ligoniams. Tačiau platesnio pripažinimo hipoterapija sulaukė tik XX a. viduryje. Lemiamu momentu tapo 1952 metų olimpinės žaidynės. „Po poliomielito paralyžiuota Danijos jojikė Lis Hartel varžydamasi su sveikais vyrais raiteliais iškovojo sidabro medalį. Tai sukėlė didžiulį susidomėjimą – jojimas ir žirgai iš tiesų gali būti naudingi“, – sako specialistė.
Lietuvoje žirgų terapija dar tik skinasi kelią. V. Palubeckienė, viena šios srities pradininkių, pastebi: „Nors terapija dar nėra finansuojama ligonių kasų, tačiau praktikoje jau aktyviai vyksta – sulaukiame didelio susidomėjimo.“
Tiesa, terapijos su gyvūnais pasaulyje žirgai nėra vieninteliai pagalbininkai. Su šunimis žmonija turi seniausią ryšį. Jie puikiai padeda edukacijoje, sveikatos srityje, o didžiausias jų pranašumas – mobilumas. Šuo gali apsilankyti bet kur, kur reikalinga pagalba. Delfinų terapija suteikia ryškų, tačiau dažniausiai trumpalaikį efektą. Tai prieštaringai vertinama praktika, nes šie protingi vandens žinduoliai yra laukiniai gyvūnai, kurių natūrali aplinka – atviri vandenys, ne baseinai.
Žirgai terapijoje išsiskiria specifinėmis savybėmis. Būdami žolėdžiai bandos gyvūnai, jie itin jautriai reaguoja į kūno kalbą ir atspindi paciento emocinę būseną, kartais net tiksliau nei pats žmogus ją suvokia. Be to, jojant sukuriamas žmogaus eisenos ritmas, kuris turi terapinį poveikį. Tai tarsi gyvas, reaguojantis treniruoklis, kurio negalėtų pakeisti joks mechaninis įrenginys.
Trys terapijos veidai
Žirgų terapija apima skirtingas, nors kai kur persipinančias sritis. “Jei žiūrėsime į pažangias šalis, kur žirgų terapija taikoma jau dešimtmečius, ji skirstoma į hipoterapiją, gydomąjį jojimą bei žirgininkystę ir psichologinį konsultavimą su žirgais“, – aiškina V. Palubeckienė.
Hipoterapija – tai gydymas žirgo judesiu. Iš esmės tai yra kineziterapija ant arklio. Hipoterapijos seansų metu raitelis nesimoko joti – jis tiesiog sėdi ant žirgo, o jo kūnas reaguoja į žirgo judesius. Šią terapiją veda kineziterapeutai, logopedai arba ergoterapeutai.
Pažintinis jojimas ir žirgininkystė – tai pažintinių, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas per veiklą su žirgais. Pavyzdžiui, vaikas mokosi duoti komandas žirgui ir tuo pačiu geriau suvaldyti savo elgesį – kai supranta, kad žirgas reaguoja į jo nurodymus sustoti, jis išmoksta ir pats sustoti, kai to prašoma.
Veiklų būna įvairiausių: žirgai šukuojami, šeriami skanėstais, vaikai joja, važiuoja vežimaičiu, valo gardus ar tiesiog stebi žirgus ir aplinką. Veiklų metu vaikai skatinami adekvačiai reikšti emocijas, reflektuoti. Užsiėmimų metu siekiama didinti savivertę, spręsti motorikos problemas, lavinti kalbinius įgūdžius, didinti emocinį intelektą.
Psichologinis konsultavimas su žirgais – tai specifinė psichikos sveikatos sritis, kur psichologai ar psichiatrai dirba pasitelkdami žirgus kaip terapijos pagalbininkus. Šioje terapijoje dažnai visai nejojama – terapija vyksta per buvimą su žirgais, jų stebėjimą ir sąveiką.
Visas tris sritis vienija žirgo gebėjimas reaguoti į žmogaus būseną ir elgesį. Visgi, kaip ne kiekvienas žmogus tinka specifiniam darbui, taip ir su žirgais – ne visi jie gali tapti tos pačios srities terapeutais.
Pastebi žmogaus nerimą
Žirgų terapija naudinga sprendžiant daug sveikatos problemų įvairioms amžiaus grupėms. „Kai paimu sunkiai sergančių, lovoje gulinčių ir į aplinką beveik nereaguojančių žmonių ranką ir mes kartu paglostome žirgą, jie tarsi atsiveria. Jų akys atgyja, ir nors kalbėti senjorams sunku, žvilgsnis prisipildo nuostabos – toks nuostabus sutvėrimas atėjo jų aplankyti“, – sako specialistė.
Žirgo terapijai dažnai registruojami autizmo spektro sutrikimą, kompleksinę negalią, įvairių raidos ypatumų, psichologinių sunkumų, o kartais ir rimtų psichikos ligų turintys vaikai. Žirgai akimirksniu pastebi žmogaus nerimą, baimę ar įtampą. Kaip bandos gyvūnai, jie iš prigimties nuolat stebi aplinką ir greitai reaguoja į kitų elgesį. Terapijoje šis jautrumas praverčia kaip diagnostikos priemonė. Pacientas gali tvirtinti, kad jaučiasi puikiai, tačiau žirgo elgesys – atsitraukimas, budrumo padidėjimas ar atvirkščiai, atsipalaidavimas – atskleidžia tikrąją emocinę būklę.
Žirgų terapija nebūtinai turi būti aktyvi – kartais buvimas su žirgais gali būti tiesiog ta reta galimybė pailsėti. Tai gali būti laikas vaikams atsikvėpti ir būti pakankamiems, neraginamiems būtinai kažką daryti ir kažkuo būti. Tai jau yra labai daug.
Parengta pagal „Lietuvos sveikata“ inf.
