Keliaudama po įvairias vietoves, menininkė fiksuodavo įrašus, paliktus lauko poilsiavietėse. Šią „gatvinės etnografijos“ medžiagą gretindama su visiškai skirtingos kokybės įsiamžinimo kultūra: žymių kilmingų asmenybių, fundatorių epitafijomis senųjų katedrų grindyse (šv. Mergelės Marijos bazilikoje
Gdanske ir šv. Mikalojaus bažnyčioje – muziejuje Niguliste, Taline).
Žmogaus noras įsiamžinti, išraižant savo vardą, datą, užrašai ant suoliukų („čia buvo Jonas“) pažįstamas nuo senų laikų, kai tai buvo daroma net su vandalizmo atspalviu. Menininkės paralelės parodoje kalba apie tokių ženklų poveikį mums, paslėptas reikšmes ir norą palikti pėdsaką bet kokia kaina. Grafiniai ženklai iškyla kaip laiko juosta, kaip atminties tema, priešpastatant šventa (sanctum) prieš primityvumą (profanum), parodoje susiliejančius į bendrą skambesį.
Savo kūrybos albumą – monografiją „Nulipdytas gyvenimas“, kuriame surinkti visi darbai bei eskizai, pristatė skulptorius prof. Romas Inčirauskas. Papasakojęs apie sėkmingą darbą, kuriant miesto akcentus Telšiuose, pasidalijo, kaip teigiamai tai veikia bendruomenę, skatina tiestis grožio link bei formuoja estetinį suvokimą.
Inčirauskus galima vadinti menininkų dinastija – dukra Severija Inčirauskaitė kuria savitus meno objektus, nuolat dalyvauja ArtVilnius parodose, o abu sūnūs – dizaineriai.
Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, kuri yra prof. R. Inčirausko mokinė, pasidžiaugė, kad Kintuose jau 20 metų sėkmingai rengiami emalio technikos simpoziumai, pritraukiantys profesionalius mažosios plastikos entuziastus, skulptorius, kūrėjus. Šilutė jau turi dailininkų Inčirauskų meno kūrinių emalio meno kolekcijoje „Pamario ženklai“ Kintuose.