Žolininkas V.Skirkevičius: „Jeigu valgydamas susirauki, tai pilvas susiraukia taip pat“

SAKTARPIS  2010 m 344„Patys veiksmingiausi vaistai ir geriausi gydytojai yra mus supantys artimieji – gera mama, teisingas tėvas ir gražus pasaulis. Šie esminiai komponentai suteikia žmogui imunitetą bei galimybę išlaikyti jautrią širdį, blaivų protą bei žmoniškumą“, – išmintimi dalijasi liaudies medicinos ekspertas, vaistininkas, žolininkas Virgilijus Skirkevičius.

Tarptautinės muziejų nakties metu Šilutėje jis skaitė paskaitą „Vaistažolių vartojimo ypatumai“. Vertingų žolelių tolimose užjūrio karalystėse ieškoti nereikia, jos auga šalia mūsų ir randamos kone kiekviename patvoryje. Kiaulpienė, žliūgė, dilgėlė, paprastoji salota, čiobrelis, melisa – tai augalai, galintys ne tik gydyti, bet ir tausoti, pristabdyti organizmo senėjimo procesus.

Pasak žolininko, augalai yra gamtos vaikai, todėl jų santykis su žmogumi turėtų būti per biologinį ritmą. Vartojant žoleles svarbiais faktoriais tampa paros laikas, saikas bei augalo paruošimo subtilybės.

„Gyvosios gamtos žavesys kitoks negu cheminių vaistų. Aspirinas ir paracetamolis dažniausiai veiks, nepaisydami nei mūsų plaukų spalvos, nei sudėjimo, ir nesvarbu kurią valandą begertume“, – atskleidžia V.Skirkevičius.

Senatvė žmogų džiovina

Pagal kinų mediciną, kas 7 metus žmogaus gyvenime vyksta reikšmingi pokyčiai, lydimi fiziologinių procesų. Anot V.Skirkevičiaus, sulaukus 42 metų, Dievas tarsi paspaudžia mygtuką ir žmogus po truputį pradeda senti – ima silpnėti inkstai, paskui juos kiaušidės, sėklidės, stuburas. Organizmas po truputį džiūsta, ląstelės tampa nebe tokios vandeningos, mažėja energijos, silpnėja biocheminės reakcijos.

„Nuo to niekur nepabėgsi, žmogus turi sudžiūti, kad nesupūtų“, – teigia žolininkas. Tačiau iki senatvės, kuri atsėlina peržengus 70 metų slenkstį, senėjimo procesus įmanoma pristabdyti naudojant aplink žaliuojančius augalus.

Svarbia pagalba tampa dilgėlė, kuri nors ir kandanti, ir nemaloni, bet labai stipri ir vertinga kaip diuretikas – pamaitina inkstus.
Skysčiai, kurie bėga iš augalų – ugniažolių, salotų, kiaulpienių – yra tarsi lateksas. „Jei vartojame gumą, daromės elastingesni, nebe tokie trapūs ir sausi“, – sako žolininkas. Dažnai žmonės suplyšta – miršta nuo infarktų, nes jų organizmas išdžiūna ir nebėra toks elastingas kaip anksčiau. Pagelbėti gali minėtų skysčių turintys augalai.

Lemtingu gyvenimo lūžiu moteriai tampa klimaksas. Kad išvengtų neigiamų šio proceso pasekmių ir nevirstų senomis bambeklėmis, dailiosios lyties atstovės turėtų kuo dažniau išeiti iš namų, bendrauti, dalintis sukaupta patirtimi. „Klimaksas – tai šansas moteriai tapti žmogumi“, – šokiruoja klausytojus V.Skirkevičius.

Apsisaugoti nuo staigių gyvenimo pokyčių moterims padeda estrogenus kaupiantys augalai – raudonieji dobilai, saldymedžiai, liucernos, miežinės žolės. Širdies permušimus nuramina melisos, o „žemę po kojomis grąžina“ valerijono šaknis – vienas žinomiausių augalų isterijai gydyti.

Įtaką daro mėnulis ir paros laikasskirkevicius mekas muzieju naktis

Kinų medicinos specialistai visus žmogaus negalavimus pradeda gydyti kirmėlių iš organizmo išvarymu. „Nesvarbu, kad pacientas skundžiasi dėl širdies. Ateis ir gaus vaistų nuo kirmėlių, nes neaišku, kas sukėlė tuos širdies simptomus“, – pasakoja V.Skirkevičius.

Per pilnatį ne tik žmonės, bet ir kirmėlės tampa neramios, todėl būtent šios mėnulio fazės metu jas lengviausia pažeisti ir išvaryti iš organizmo. Galima gerti bitkrėslę, pelyną, gvazdikėlius.

„Laikas yra ypatingai svarbus: 2 dienos prieš pilnatį, 2 dienos pilnatyje ir 2 dienos po pilnaties“, – teigia žolininkas, pabrėždamas, kad vaistažolės, vartojamos kitos mėnulio fazės metu, vargiai atneštų naudos.

Kitas svarbus aspektas – paros laikas. Pavyzdžiui, žolelės kepenų ligoms gydyti vartojamos kuo vėliau vakare (kepenų aktyvumas ir imlumas yra naktinis) ir ne užgeriant vandeniu, o kramtant.

Daugelis mūsų į augalus žiūri romantikų akimis ir galvoja, kad augalai padės, nors vartoja juos trumpai. V.Skirkevičius pabrėžia, kad vaistažoles reikia vartoti ilgai – 21 dieną kasdien. Vėliau padaryti 21 dienos pertrauką, o tada vėl vartoti 21 dieną.

Saikas būtinas

„Reikia atsiminti, kad jeigu valgydamas susirauki, tai pilvas taip pat susiraukia – virškinimas trinka“, – teigia žolininkas.

Vartojant vaistažoles reikia paisyti jų skonio savybių, nepersivalgyti ir vartoti tam tikromis dozėmis. Pasirodo, kad įvairias ligas sukelti gali ir per dideliais kiekiais vartojamas žmogaus organizmui taip būtinas vanduo.

Pasak V.Skirkevičiaus, geriau vartoti ne vieną vaistažolę, o jų mišinius. Kuo daugiau vaistažolių bus sumaišyta, tuo vertingiau.

Jei valgysime vien kartumynus, tai po 3-4 dienų sustos virškinimas. Kad taip nenutiktų, reikia pridėti aštrią sėklą – pankolį, kalendrą, kmyną, krapą.

Labai svarbu, kaip augalas užplikomas vandeniu. Pasak žolininko, tradiciškai lietuviai yra gana tingūs ir nekreipia dėmesio, svarbu, kad arbatėlė kvepėtų ir turėtų spalvą. Tačiau perkaitintas vanduo tampa inhibitorium, slopina, sunkiau ekstrahuoja.
Virintas vanduo galėtų būti naudojamas, kai kyla rūgštis, nes jis stabdo, slopina virškinimą.

Pavasarį lapai, rudenį – šaknys

„Turime suprasti, kad sezoniškumas egzistuoja ir augaluose, ir žmoguje. Pavasarinis augalas ir pavasarinis žmogus savo sudėtimi yra šiek tiek kitoks, negu rudeninis“, – sako žolininkas.

Pavasarį renkami jauni, žaliausi, daugiausiai vitamino C turintys augalai. Šio vitamino augaluose ankstyvą pavasarį yra kur kas daugiau nei vasarą ar rudenį, nes per šiuos sezonus jau būna kiek kitokia medžiagų sudėtis. Pavasarį visa augalo gyvybė keliauja į viršų, todėl reikia vartoti jo lapus.

„Ateis ruduo, pasislėps žiedas, viskas nueis žemyn ir tada bus galima iškasti šaknį, kuri tuo metų laiku tampa visavertė, sukaupia pakankamai medžiagų, kad padėtų žmogui“, – teigia V.Skirkevičius.

Kiaulpienė – vienas žymiausių augalų krūties vėžio gydymui ir profilaktikai. Pasak žolininko, šis ajurvedoje ir kinų medicinoje dievinamas augalas turi daug gerų savybių: ramina, gerina tulžies kiekybę ir kokybę, gerina virškinimą, stabdo kepenų ląsteles ir tokiu būdu veikia kraujotaką, kuri gerėja nuo virškinimo. Šiuo metu reikėtų vartoti žalius kiaulpienių lapus.

Rudenį reikėtų kasti kiaulpienės šaknis, nuvalius sutarkuoti burokine tarka ir džiovinti orkaitėje 50 laipsnių temperatūroje. Per dieną suvalgyta saujelė (valgomasis šaukštas) šių džiovintų gabalėlių gerins kraujo kokybę ir veiks kaip priešvėžinis preparatas.

Veiksminga ir paprastosios salotos šaknis. Kai salota pradės darytis nebeskani – apkars, ims žydėti, auginti sėklas, reikia ją išrauti, sudžiovinti ir naudoti kaip gerinančią miegą vaistažolę. „Salota gerina miego kokybę. Ir tie žmonės, kurie turi savyje nerimo, turi atsiminti, kad jos nereikia išmesti“, – pasakoja žolininkas.

V.Skirkevičius džiaugiasi, kad gyvendami Lietuvoje tokius augalus kaip kiaulpienes ar dilgėles mes galime naudoti švaresnius negu Vakarų Europoje ir be baimės dėti į salotas šalia mėgstamų ridikėlių ir svogūnų. Trečdalį mūsų pietų salotų tegul sudaro tie patvorių augalai, nes jie – didžiulė pagalba: valys kraują, kraujas bus stipresnis, imunitetas kils, mes geriau jausimės.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.