ŽŪM turi palankių žinių pievas išarusiems ūkininkams

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pasiūlė išeitį iš situacijos, kurioje atsidūrė daugiametes ganyklas ir pievas suarę ūkininkai.

Pixabay nuotr.

Išartas pievas atkurti reikės, bet tai bus galima padaryti ir deklaruojant naujas daugiametes ganyklas bei pievas. Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų pievas ir ganyklas išsaugoti, numatoma didinti paramą už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius.

Iššūkiams spręsti suburta darbo grupė, kurioje – Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, kitų asociacijų, Nacionalinės žemės tarnybos, ŽŪM atstovai.

„Išartų daugiamečių ganyklų ir pievų plotus atkurti reikės. Apie tai diskusijos būti negali – kaip ir visos kitos ES valstybės narės, esame įsipareigoję Europos Komisijai (EK), o ir ūkininkai, deklaruodami pasėlius įsipareigojo pievų nearti arba jas atkurti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pareikalavus. Tačiau siūlomas sprendimas, kad nebūtinai reikės atsėti tas pačias pievas, kurios buvo išartos. Lietuvoje yra nemažai nedeklaruotų pievų ir ganyklų plotų, ta informacija ūkininkams bus pateikta. Jie galės pasirinkti, kaip pievų plotus atkurti – atsėti užartus plotus toje pačioje vietoje ar kitur, deklaruoti naujus plotus ar naudmenas sertifikuoti ekologiniam ūkininkavimui“, – sako ministras.

Anot jo, vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas yra galvijai, todėl ieškoma būdų ateinančiame finansiniame laikotarpyje didinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius.

Atkurti pievas ūkininkai turės dėl to, kad Lietuva yra įsipareigojusi EK, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Pievos saugo augalų ir gyvūnų įvairovę, kuri mažėja ariant žemę, sugeria anglies dvideginį ir taip padeda kovoti su klimato atšilimu.

Natūralios daugiametės pievos nėra tręšiamos arba trąšų naudojama mažai. Tai reiškia, kad mažiau teršiama gamta, vanduo, nes iš suartos žemės daug lengviau išplaunamas azotas.

Kad ūkininkai laikytųsi klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų, jiems skiriamos žalinimo išmokos, kurios iki šiol sudarė apie 30 proc. visų tiesioginių išmokų. Viena mokėjimo sąlygų – kad valstybės mastu pievų nemažėtų, o už tą atsakingi ūkininkai, gaunantys žalinimo išmokas.

Iki 2018 m. deklaruotų daugiamečių ganyklų ir pievų plotai Lietuvoje augo, nuo 2019 m. ėmė sparčiai mažėti. Tuo pačiu ženkliai išaugo pasėlių ariamoje žemėje. Remiantis šių metų duomenimis, pievų plotas, palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau negu 12 proc.
ES teisės aktuose nurodyta, kad iki šių metų gruodžio 15 d. Lietuva turi notifikuoti EK, kaip žadama atkurti išartų pievų plotus ir pasiekti leistiną rodiklį.

„Pievų išsaugojimas yra ne vien Žemės ūkio ministerijos rūpestis. Turime laikytis įsipareigojimų. Kartu su socialiniais partneriais ieškojome sprendimų, kaip įveikti šią situaciją nepažeidžiant tų ūkininkų, kurie taisyklių laikėsi ir pievų nearė, interesų“, – sako K. Navickas.