Kai viskas sugula į savo vietas, nurimsta aistros, išplaunami žuvienės katilai, o ugniakurų skardos sugula į Šilutės seniūnijos sandėlį. Atlaikius čempionato fanų komplimentus ir amžinųjų skeptikų kritiką, norisi iš visos širdies padėkoti.
Pirmiausia – visoms čempionate dalyvavusioms komandoms. Visos 57 komandos parodė savo begalinę išmonę, neišmatuojamą fantaziją ir čempionatui atidavė širdis ir sielas. Be Jūsų visų čempionatas būtų buvęs niekinis – pilkas ir nuobodus.
Dėkoju net ir visoms politikų komandoms, dėl kurių dalyvavimo esu nuolat tarkuojamas ir taršomas.
Milžiniška žmonių upės tėkmė čempionato metu atpirko viską, ir tuo viskas pasakyta. Net ir Stasys Bielskis, „Šilokarčemos“ laikraštyje pasigedęs daugiau LR Seimo narių ir kitų miestų merų kalbų, pripažino, kad buvo ir gražių dalykų, ir nustatė, jog mums dar yra kur kilti, lygiuojantis į Kėdainių miesto šventes… Žinoma, visose šventėse yra visko – gražių ir ne tokių gražių dalykų. Priminsiu tik tiek, kad Žuvienės virimo čempionatas nėra tautinė šventė su išliekamaja verte ir globoja ją ne LR Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga…
Įdomu, gerb. Stasy, kas būtų, jeigu jus išrinktų Vokietijos Bavarijos regiono sostinės Miuncheno meru?.. Uždraustumėte garsiąsias „Octoberfest“ šventes, į kurias suplaukia milijonai turistų iš viso pasaulio?.. Ar pasiūlytumėte vietoje jų surengti Kėdainių kraštą garsinančias ledų ar agurkų šventes?..
Manau, kad kol komandų skaičius auga kiekvienais metais kaip ant mielių, o suplaukiančių žiūrovų skaičiai tildo visus Žuvienės virimo čempionato priešus, su šia švente viskas yra gerai, ir daryti jai plastinę ar chirurginę operaciją nėra jokio reikalo. Įeikite visagalio interneto pagalba į dalyvavusių komandų feisbukus, savivaldybių puslapius, ir juose rasite daugybę atvykusių komandų komplimentų šiam renginiui. Ir tai, matyt, yra svarbiausia.
Užverstas dešimtmečio puslapis. Belieka nueiti į bet kurį Šilutės restoraną ar kavinę ir užsisakyti lėkštę žuvienės. Tiesa, nesu tikras, kad į jų meniu ji tikrai bus įtraukta.
Dėkoju visai organizacinei grupei, visiems rėmėjams, nes visi kartu mes sugebėjome surengti šventę, kuri užtvindė žmonėmis ir nuplovė visą istorinę Šilokarčemos aikštę.
Dešimtasis čempionatas – jau istorija, ir visos mintys, idėjos ir žvilgsniai jau sukoncentruoti į ateitį – į vienuoliktajį čempionatą kitų metų rudenį.
Iki naujų susitikimų!