Vilnius yra tas mūsų šalies miestas, kuriame kulinarinės įvairovės yra gausu. Tačiau kad ir kaip keista būtų, sostinėje ilgą laiką buvo juntamas žuvies, o ypač lietuviškos, patiekalų stygius. Šią klaidą ištaisyti pasišovė garsusis „Šturmų švyturys“, kuris Užupyje prieš kelis mėnesius atidarė savo antrąjį restoraną Lietuvoje.
Pirmasis jau dešimtmetį sėkmingai veikia pamaryje, Kintuose (Ventės ragas), kur vasarą be perstojo plūsta lankytojai, trokšdami paragauti ten gaminamų patiekalų iš Kuršių mariose ką tik pagautos žuvies. Dabar tą galima padaryti ir Vilniuje.
Tarsi visada ten buvęs
„Šturmų švyturio“ įkūrėjai – Česlovas ir Asta Žemaičiai. Kitaip nei daugelis verslą vystančių žmonių, jie nesvajoja apie laiką, kai nebereikės dirbti ir bus galima tik mėgautis sėkmingo verslo brandinamais vaisiais.
„Negalėčiau tiesiog palikti restorano. Jis mano, o aš – jo dalis. Aš tuo gyvenu kasdien. Nors darbas labai intensyvus ir jo kasdien imuosi nuo 7 val. ryto, be to gyventi negaliu. Man patinka rūpintis restoranu, važiuoti į turgų pirkti daržovių, kurias tą dieną naudosime virtuvėje, aptarti su personalu dienos užduotis ir meniu, tikrinti virėjų paruoštus ingredientus bei atlikti visą gausybę kitų dalykų.
O labiausiai man patinka kurti receptus, o vėliau stebėti, kaip žmonės įvertina mano galvoje gimusius patiekalus. Tai suteikia įkvėpimo kurti toliau“, – atviravo Česlovas, kuris yra ne tik vienas iš restorano įkūrėjų, bet ir virtuvės šefas.
Nors jo su žmona puoselėjamas „Šturmų švyturio“ restoranas Vilniuje duris atvėrė vos prieš penketą mėnesių, atrodo, kad jis ten yra jau ne vienerius metus. Prie to prisidėjo ir tai, jog Užupyje, visai šalia restorano, veikia „Šturmų švyturio“ šviežios žuvies parduotuvė, skaičiuojanti jau penktus veiklos metus.
„Iš ten imame patiekalų gamybai reikalingą nešaldytą žuvį, kurią pats rytais išrenku ir išdoroju, supjaustau reikiamo dydžio gabalėliais“, – aiškino restorano šeimininkas.
Paklaustas, kodėl restorano plėtrai buvos pasirinktas būtent Užupis, vos už kelių žingsnių nuo „Šturmų švyturio“ žuvies parduotuvės esanti vieta, Česlovas sakė, jog tokį sprendimą lėmė daug priežasčių, bet pagrindinė – ypatinga šios Vilniaus dalies aura bei gyventojai. Anot pašnekovo, Užupyje per pastaruosius kelerius metus susiformavo ištisa specializuotų maisto prekių parduotuvių ir restoranų ekosistema, kurioje „Šturmų švyturys“ puikiai dera.
„Pradėdami veiklą Vilniuje norėjome ne šiaip sau išplėsti verslą, bet reikšmingai prisidėti prie miesto istorijos ir kultūros. Stengiamės palikti nors šiokį tokį pėdsaką laiko tėkmėje. Ar tai pavyks – pamatysime po dešimtmečio, nes sau esu pasakęs, kad būtent tiek metų dar tikrai dirbsiu ir vystysiu „Šturmų švyturį“ Vilniuje“, – tikino Česlovas.
Atiduoda pagarbą Lietuvos pamario žvejams
Pasak Česlovo ir Astos, istoriniame Mažosios Lietuvos krašte gyvenantys ir dirbantys smulkieji žvejai bei jų gyvenimo būdas yra labai svarbi „Šturmų švyturio“ skleidžiamos kultūros ir dvasios dalis. Tai pajusti galima vos užsukus į restoraną.
Minimalistiniame, pamario dvasia dvelkiančiame interjere į akį iš karto krenta senoviniai žvejybos įrankiai, marinistinės tematikos paveikslai ir žvejų portretai.
Restorano viršutinės salės interjeras yra skirtas Kuršių marių žvejams pagerbti. Tiems, be kurių, pasak restorano šeimininkų, nebūtų visos „Šturmų švyturio“ skonių legendos. Tuo tarpu žemutinė restorano salė dedikuota eruditui, poliglotui, astronomui, dailininkui ir poetui, buvusiam Klaipėdos miesto burmistrui, o vėliau – visų Kuršių marių bei jų intakų žvejybos inspektoriui Ernstui Vilhemui Berbomui (1786–1865), dar vadinamam Kuršmarių vėtrungių tėvu.
„Jo dėka Lietuva turi etnokultūros paveldo brangakmeniu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus ir laivų numerius – Kuršių marių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje“, – pasirinkimą išskirti būtent šį asmenį paaiškino pašnekovas.