Dievas ir saulė myli rusniškius – jiems padovanojo nuostabų orą ir dar puikesnę nuotaiką, vienuoliktus metus minint Šaktarpio šventę.
Šiemet gamta visai kitokia, negu įprasta minint tokį metą, – nei salos gyventojų ramybės drumsčia potvyniai, nei vandenimis ledai plaukia, bet Šaktarpis kaip visada rusniškių ir kitų šventės dalyvių laukė prie senojo tilto. Kvietė srėbti žuvienės, valgyti keptos, rūkytos ar vytintos žuvies, ragauti Rusnės punšo, smaguriauti saldėsiais bei džiugiai bičiulių būrelyje pasilinksminti.
Nuo žuvienės iki žirnienės
Artėjant šeštadienio vidurdieniui vienoje gražiausių Rusnės miestelio vietų ėmė kurtis prekeiviai ir vietos gyventojai. Vieni dengė stalus, kiti dėliojo prekes ir vaišes, o dar kiti kaitė puodus, ruošė valgius bei siūlė praeiviams įsigyti skanėstų ar rankdarbių, jau paruoštų namuose.
Šventės metu veikė muitinė, kurioje buvo galima išsikeisti pinigus į Rusnės markes ir už jas pirkti įvairiausius skanėstus, kulinarinio paveldo patiekalus ar suvenyrus.
Vileikių užkardos pasieniečiai kunkuliuojančiame puode maišė kareivišką košę bei kvietė praeivius susipažinti su kasdienėmis pasieniečio darbo priemonėmis ir pagalbininkais: keturračiais, vilkiniu tarnybiniu šunimi, gebančiu pėdsakais surasti nusikaltėlį.
Savo kulinarinius sugebėjimus demonstravo ne vienerius metus Šaktarpyje apsilankantys „Pamariečiai“, kurie daugeliui žinomi ir kaip gardžiausios žuvienės ar šiupinio konkursų dalyviai. Šiemet „Pamariečiai“ ruošė Šaktarpyje kopūstienę, kurią kvietė skanauti su virtomis bulvėmis.
„Luotroškinį“ gamino Rusnės vokalinio ansamblio „Luotužė“ narės, o įvairiaspalviais saldėsiais, pačių pagamintais namuose, prekiavo ir jaunieji rusniškiai, neformaliojo vaikų švietimo programos „Salos vaikščiotojai“ dalyviai.
Koks būtų Šaktarpis be garsiojo Rusnės punšo, kuriuo kaskart šventės metu vaišina senąsias tradicijas saloje gaivinanti tautodailininkė Violeta Benetienė? O žvejys ir turizmo verslininkas Algis Dirsė kaip visada visus svečius pamalonino tradicine žuviene.
Be šių gardžių patiekalų, buvo ir bulvinių blynų, ir žirnienės, ir pyragų. Tad smaližiams kaip reikiant reikėjo suktis, jei norėjo viską išragauti ir dar šventėje pasiausti.
Dvi vėliavos įdomiau nei viena
Oficialioji šventės dalis buvo patikėta Rusnės salos gaspadinei – seniūnei Daliai Drobnienei, kuri pirmiausia visus pakvietė pasidžiaugti Šaktarpio vėliavų iškėlimu. Šie du simboliai – žydra ir balta vėliavos – davė ženklą linksmybių pradžiai.
Kodėl dvi vėliavos? „O todėl, kad jų tiek seniūnija turi. Tegul bus kitaip, nei įprasta“, – linksmai susirinkusiesiems sakė seniūnė.
Kai vėliavos jau suplevėsavo, scenoje išsirikiavo atvykę svečiai: meras Vytautas Laurinaitis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Seimo nariai Kęstas Komskis ir Artūras Skardžius. Jie, linkėdami geros nuotaikos ir įspūdžių, pasidžiaugė gražiu oru, kasmet gražėjančia sala ir ypač – jos promenada.
Žmonių minioje vaikščiojo ir trečiasis Seimo narys – rusniškis Remigijus Žemaitaitis, tąkart į sceną nepanorėjęs lipti.
Linksmybių nenutraukė net dingusi elektra
Didžioji Šaktarpio linksmybių dalis buvo patikėta keliems scenoje pasirodžiusiems etnografiniams ansambliams ir šokių kolektyvams. Dainavo, trypė ir visus linksmino šilutiškių folkloro ansamblis „Verdainė“ (vad. Regina Jokubaitytė), rusniškių šokių kolektyvas „Rusnietis“ (vad. Solveiga Mockienė), švėkšniškių šokėjai „Šalna“ (vad. Asta Sapetkienė), šokių grupė „Juknaičiai“ (vadovė Loreta Černeckienė) bei jaunieji Rusnės salos šokėjai „Karklas“ – neformaliojo vaikų švietimo programos dalyviai (vad. S.Mockienė).
Dėl per didelės elektros apkrovos ne visad išlaikė saugikliai, bet tai dalyviams nebuvo kliūtis švęsti. Nutilus muzikai, sklindančiai iš kolonėlių, vieni kitiems padėjo ritmą išlaikyti mušdami būgnais ar plodami rankomis, pritarė dainomis ir trepsėjimais.
Rusnės seniūnė visus kolektyvus apdovanojo specialiais prizais, o „Rusniečio“ šokėjams, kurie vasarą koncertuos Gruzijoje, ir „Juknaičiams“, vyksiantiems į Graikiją, padovanojo po Trispalvę vėliavą. Be papildomos dovanos neliko ir „Šalnos“ šokėjas, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis – jį čia pat, scenoje D.Drobnienė aprengė firminiais Šaktarpio šventės marškinėliais.
Aukciono lėšos – šokantiems vaikams
Šių metų Šaktarpis ilgai atmintyje išliks rusniškių ansamblio „Karklas“ jauniesiems šokėjams. Įsisiūbavus šventei buvo surengtas labdaringas aukcionas, kurio metu surinktos lėšos padovanotos būtent šiems šokėjams, kurie vasarą vyks pasisvečiuoti pas bičiulius į Vokietiją.
Priminsime, jog pernai vasarą saloje viešėjo moksleiviai iš Vokietijos. Jie čia gyveno savaitę, susipažino su išskirtine gamta, gyventojų tradicijomis bei kartu su vietos vaikais gamino molio kaukes. Tad šiemet rusniškiai sulaukė atsakomojo kvietimo paviešėti Vokietijoje. Tačiau šį džiaugsmą temdo finansinė problema – rusniškiai neturi pakankamai lėšų, kad galėtų vykti į kelionę, kuriai dalinį finansavimą skiria ir patys vokiečiai.
Nuotaikingą aukcioną vedė ir kvietė aktyviai aukoti jauniesiems salos šokėjams mokytojai Jolita Švagždienė ir Petras Stankus. Jie šventės dalyviams siūlė pirkti „nekilnojamąjį“ Rusnės turtą – Gintaro Ramanausko ant drobės tapytus paveikslus, rusniškių Valdo ir Vainoros Lacko kompaktinę plokštelę „Nauja pradžia“, knygas „Rusne, meile mano“, kitų autorių rankdarbius ir išskirtinį kalvystės gaminį. Visi pasiūlyti daiktai buvo nupirkti, o bendra aukcione surinktų lėšų suma siekė 270 eurų.
Salą papuošė piešiniai ir inkilai
Šventėje pasidžiaugta ir spalvingai išpuošta promenados pakraštyje stovinčia siena, taip pat paroda – konkursu „Piešiu Rusnę“, kurį surengė mokytoja S.Mockienė. Šios parodos darbai, kurių autoriai – ir patys mažiausi rusniškiai, ir vyresnieji gyventojai, buvo eksponuojami dviejuose stenduose, pastatytuose ant pylimo.
Anot D.Drobnienės, visi darbai netrukus papuoš eilėraščių knygą, kurios autoriaus (ar autorės) kol kas seniūnė neatskleidė.
Atsidėkodama už aktyvumą, dalyvaujant piešinių konkurse, seniūnė pakvietė visus mažiausiuosius piešėjus ant scenos ir jiems įteikė dovanų.
Netoli įsikūrusių bendruomenių ir verslininkų kiemelių visų laukė simbolinės arkos, pagamintos dailės mokytojos, rusniškės Živilės Skirkevičienės. Praeiviai buvo kviečiami jas nuspalvinti ir taip pagerbti šiemet 90-metį galėjusį minėti Peterso tiltą. Deja, jubiliejaus sulauks tik jo liekanos, atlaikiusios naikinantį II pasaulinį karą…
Seniūnė nepraleido progos pasidžiaugti ir kalnelyje už scenos demonstruojamais naujutėlaičiais 20-čia inkilų, kuriuos pagamino klubo „Skatulė“ vyrai.
Varžybos vandenyje
Bene smagiausia ir viena iš nekantriausiai Šaktarpyje lauktų pramogų buvo šiemet pirmą kartą surengtos varžybos vandenyje. Scenoje išsirikiavo pasiruošusios kovai dvi vyrų komandos, kurių vienai vadovauti paskirtas rusniškis Kęstas Laukevičius, o kitai – Raimondo Plikšnio vyriausiasis sūnus Lukas.
Venterinių valčių ekipažai, kuriuos sudarė po penkis irkluotojus, turėjo nusiirkluoti iki startinės vietos, kurioje jau laukė Silvestras Mockus, laikydamas Šaktarpio vėliavą. Tuomet, pasigirdus šūviui, įguloms reikėjo kuo skubiau irtis ir įveikti Atmatos vagą bei pasiekti kitame upės krante plevėsuojančią vėliavą. Laimėjusia laikoma ta komanda, kurios visi nariai išsilaipino krante.
Nors srovė nebuvo menka, tačiau stiprūs vyrai ilgai neužtruko ir vos per keletą minučių susidorojo su užduotimi. Matyt, ilgametė patirtis ir įgūdžiai lėmė, kad pirmoji krante išsilaipino kapitono K.Laukevičiaus įgula.
Tačiau ir po varžybų, ir po vaišių, ir po šokių Šaktarpio dalyviai neskubėjo į namus. Visas sukilusias aistras ir sočius pilvus padėjo nuraminti rusniškio dainininko V.Lacko dovana – nuoširdus koncertas.