Žuvininkystė – neišsemiama tema: tuo įsitikino daugiau nei tūkstantis moksleivių

Ketvirtus metus vykstanti Pažintinė žuvininkystės programa „Išauginta Europos Sąjungoje“ suvienijo geriausius akvakultūros srities žinovus, kurie neabejoja ne tik tokios Programos prasmingumu, bet ir tiki: moksleiviams pasakodami apie žuvininkystės profesiją, kultūrą, akvakultūros reikšmę ne tik sudomina, galbūt, būsima profesija, bet ir moko atsakomybės gamtoje.
Giedrės Genevičiūtės nuotr.

Papasakojo, ką daryti, kad nepritrūktume žuvies

Pažintinėje žuvininkystės programoje „Išauginta Europos Sąjungoje“ dalyvauja paraiškas užpildžiusios šalies pradinio ir pagrindinio ugdymo švietimo įstaigos. Šįmet 1–4 ir 5–8 klasių moksleiviai aplankė išskirtinio grožio Metelių regioninio parko direkciją, kur 12 čia apsilankiusių grupių pasitiko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.

Atvykę vaikai pirmiausia supažindinti su Dusios ežero, garsėjusio verslinės žvejybos tradicijomis, istorija. Žuvis šiame vandens telkinyje gaudyta didžiuliais kiekiais, tačiau ežeras įžuvintas vangiai, tad palaipsniui ištuštėjo. Tai buvo viena priežasčių, kodėl Lietuvos ežeruose verslinė žvejyba buvo uždrausta.

Metelių regioninio parko lankytojų centre įrengta plėšriųjų žuvų ekspozicija, tad moksleiviai čia pat galėjo susipažinti, kaip atrodo plėšriosios žuvys, kuo jos skiriasi. Moksleiviai išsiaiškino, kuo gamtoje naudingos plėšriosios žuvys, taip pat, kad vandens telkiniuose gyvena ne tik lydekos ir karpiai, bet ir daugybė kitų žuvų.

Kone daugiausia dėmesio sulaukė lankytojų centro darbuotojų parengta atrakcija – galimybė pasisupti virš Dusios ežero ir taip susipažinti su ežero paukščiais, dalis kurių minta žuvimi bei atlieka sanitarų vaidmenį.

Kaip paaiškino A. Pečkys, programa pradinių ir vyresnių klasių moksleiviams kiek skiriasi. Jaunesni moksleiviai su žuvimis supažindinti žaidimų metu, vyresnieji žinių sėmėsi klausydamiesi istorijų apie žuvis, žuvivaisą, verslinę žvejybą ir jos pavojus.

„Šios Programos svarba yra neabejotina. Teorinių ir praktinių pamokų tikslas – papasakoti, kaip žuvis auginama ir ką daryti, kad jos ant mūsų stalo ir ežeruose nemažėtų. Žvejyba nėra nekaltas užsiėmimas, tad būtina laiku imtis priemonių, kad žuvies turėtume ne tik mes, bet ir mūsų ateities kartos“, – apibendrino pašnekovas.

Išaugs atsakingų žvejų karta

Pasisėmę teorinių žinių, toliau moksleiviai vyko į Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pietų regiono Simno skyrių, kur juos pasitiko skyriaus vedėjas Artūras Vaickus.

Išvykos metu programos dalyviai galėjo apžiūrėti besiritančius lydekų ar išsiritusias itin retų lašišinių šeimos žuvų – sykų – lervutes, metus paaugintas žuvis bei vėžių pateles.

Daugelį moksleivių itin nustebino lervučių virsmas žuvimi, taip pat vėžiai. „Galbūt šie moksleiviai ichtiologais ar žuvininkais netaps, bet atsakingais žvejais mėgėjais – tikrai. Jie suprato, kad žuvis atsiranda ne šiaip. Norint ją paleisti į vandens telkinį, būtina turėti ir žinių, ir įdėti kruopštaus darbo.

Su akvakultūros technologijomis vaikai, ypatingai mažesni, susipažins, vėliau, jei tik jiems bus įdomu. Daug svarbiau, kad jie suvoktų, jog žuvį reikia išauginti ir išpuoselėti, ir tai užtrunka“, – mano A. Vaickus.

Moksleiviams būtina kalbėti apie akvakultūrą

Trylika išvykų vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Akvakultūros centre. Teorinius užsiėmimus 345 dalyviams vedusi Aplinkos ir ekologijos instituto Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželika Dautartė pasakojo, kiek pasaulyje žuvų rūšių, kada jos atsirado, kokios žuvys gyvena Lietuvoje. Dėstytoja kalbėjo ir apie žvejybą, žuvų išteklių naudojimą, pergaudymą bei žuvininkystės produktų maistinę vertę. O jau tuomet – apie akvakultūros sektorių ir jo vystymąsi.

„Akivaizdu, kad žuviena labai vertinga, tačiau jos ištekliai mažėja, be to, dažnai sugaunama ne ta žuvis, kurios tikimasi, ji ne visa sunaudojama, tiesiog išverčiama atgal į jūras ir vandenynus. Žuvis auginant uždarose sistemose, šių problemų nelieka. Aptarėme pagrindines žuvų, kurios auginamos uždarose sistemose, rūšis, jų ypatybes. Žinoma, kalbėjome apie septynias nykstančias žuvų rūšis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą“, – paaiškino A. Dautartė.

Moksleiviai neslėpė susižavėjimo sužinoję, jog iš žuvies burnos galima nuspėti, kuo ji minta. O apie žuvies judėjimo greitį, manevringumą praneša uodegos pelekas. Naudojant cikloidinius žuvų žvynus, pavyktų nustatyti, kiek šioms metų. Savo kolekcijoje mokslininkė turi aštuonerių metų amžiaus karpio žvyną, kuriame kone plika akimi buvo galima įžiūrėti metinius žiedus. Taip pat šapalo, plekšnės iškamšas – šias taip pat demonstravo programos dalyviams.

Žinoma, vaikus bene labiausiai domino lydekos kaukolė ir jos dantys. Kadangi abu su vyru žvejoja, A. Dautartė į pamoką atsinešė meškerę, masalų, skirtų plėšriųjų žuvų žvejybai.

Pašnekovė įsitikinusi, jog apie akvakultūrą kalbėti būtina, juolab moksleiviai įpratę priimti informaciją ir pasitikėti tuo, ką jiems pasakoja savo srities specialistai.

Mokslininkė atvira: ją nustebino, jog kai kurios moksleivius atlydėjusios mokytojos nežinojo, kad Lietuvoje auginami, pavyzdžiui, eršketai ar upėtakiai, tad, neabejoja, jog informacijos apie akvakultūrą, uždarose sistemose auginamų žuvų rūšis trūksta visiems. Ne mažiau svarbu pabrėžti ir tai, kad gebame užsiauginti žuvies čia pat, Lietuvoje.

Nemaža dalis žmonių kelia klausimą, ar saugu valgyti plėšriąsias žuvis, ilgai gyvenančias vandens telkiniuose, ar riebiausiąsias žuvis, linkusias kaupti sunkiuosius metalus, cheminius junginius. Jei žuvis užauginta uždarose sistemose, šių grėsmių nelieka. „Mes žinome, kokios kokybės vandenyje žuvis auginta. Jei tralais žvejojamos plekšninės ar kitos priedugnėje besilaikančios žuvys, nyksta natūrali biocenozė.

Lietuvos vandens telkiniams nėra itin aktualus, bet pasaulyje ši problema pakankamai opi. Velkant dugnines dragas, išraunami koralai. Tokia priegauda niekam nereikalinga. Akvakultūra sprendžia ne tik apsirūpinimo vertingu maistu problemą, ji itin svarbi ekologiniu aspektu. Akvakultūra nėra panacėja, bet kalbant apie žmonių aprūpinimą kokybišku maistu, ypač aktuali sritis“, – atkreipė dėmesį Miškų ir ekologijos fakulteto docentė.

Pažintis su povandeniniu pasauliu iš labai arti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Akvakultūros centro vadovas Alvydas Žibas – akvakultūros srities žinovas, galintis moksleivius supažindinti su akvakultūros ar žuvivaisos ūkiuose veisiamomis ir auginamomis žuvų rūšimis, jų auginimo aplinka, žuvininkystės profesija, įvairiomis moderniomis galimybėmis bei technologijomis.

Akvakultūros centre apsilankiusioms 13 grupių buvo pristatytos čia įrengtos uždaros apytakinės sistemos, jose auginamos žuvys, naudojama įranga. Specialistas išsamiai papasakojo, kaip sistemos veikia uždarose patalpose, kaip žuvys jose gyvena ir jaučiasi. Dalis sistemos dalių permatomos, vienas – stiklinis – rezervuaras – 16 metrų ilgio, jame įkelti eršketai, sterlės – juos moksleiviai galėjo apžiūrėti iš ypač arti. Nemažą įspūdį paliko ir trijų metrų skersmens baseinai bei juose plaukiojantys įspūdingieji eršketai ir karpiai reproduktoriai.

Moksleiviai čia pat apžiūrėjo ir visą įrangą: nuo inkubatorių, kuriuose laikomi žuvų jaunikliai, iki rezervuarų, siurblių, orapučių, filtrų – biologinių ir mechaninių, bei sužinojo, kam ir kaip ši įranga naudojama.

Akvakultūros technologijų svarba, neabejoja A. Žibas, tik augs, o Lietuvoje tvenkiniuose galima užauginti bent du kartus daugiau žuvies, tik svarbu juos tinkamai paruošti, laiku padidinti zooplanktono kiekį, o vasaros pradžioje, įleidžiant lervutes, tvenkinius papildomai patręšti.

Uždarose sistemose taip pat galima kone padvigubinti užauginamos žuvies kiekį. Be to, norint žuvį parduoti, ją galima perlaikyti, išleisti į sistemą su visiškai švariu vandeniu, kad išsivalytų jos organizmas, sumažėtų geosmino, suteikiančio žuvienai dumblo kvapą ir skonį, kiekis, tuomet žuvis ypač skani.

Vytauto Didžiojo universitete galima rinktis studijų dalyką „Akvakultūra“ – tą padarė pusantro šimto studentų. Kaip mano A. Žibas, norėjo sužinoti, kas ta akvakultūra. Tai – nelengva sritis, kurioje susipina fizika, hidraulika, chemija, biologija, biotechnologijos, svarbios elektros žinios. „Akvakultūra – gyvenimo būdas. Jei nemėgsti žuvies, niekaip jos neišauginsi“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pašerti žuvį – tokia užduotis patiko labiausiai

Šilutės Žuvininkystės praktinio mokymo centre 25 grupes, kone pusę tūkstančio dalyvių, pasitiko Jonas Dyglys.

Kaip pasakojo akvakultūros srities žinovas, teorinėje dalyje moksleivius supažindino, kiek ir kokių žuvų auginama Lietuvoje, kokie jo atstovaujamo centro tikslai, kokių dalykų jame mokoma ir kokios savybės svarbios norint tapti akvakultūros technologijų specialistu.

Moksleiviai daugiau sužinojo apie akvakultūros metodus, kokiais būdais uždarose sistemose auginamos žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir augalai.

Mokymo centro komanda padarė viską, kad kiekvienas čia atvykęs vaikas kuo geriau pažintų žuvį: galėtų ją paimti, išmoktų nustatyti, ar žuvis taiki, ar plėšrūnė, jas pašertų, prieš tai išsiaiškinęs, kaip tinkamai naudoti pašarą ir kokių jų būna.

Moksleiviams praktinio mokymo centre parodytos ir mažos, vos 100–200 gramų, ir daugiau nei kilogramą sveriančios žuvys. Pamokoje netrūko žaidimų, pokalbių apie akvakultūrą ir šios srities ateitį.

„Žuvininkystė Lietuvai reikalinga, bet tai – viena sudėtingiausių technologijų. Pažintinė žuvininkystės programa „Išauginta Europos Sąjungoje“ – puikus būdas šia, ypač svarbia, tačiau dar mažai žinoma, sritimi sudominti vaikus. Žinių apie akvakultūrą, jos būdus, pašarus labai stinga. Skeptikai sako: „kaip mes pirksime uždaroje sistemoje užaugintą žuvį, jei ji šeriama antibiotikais. Pradėjus aiškinti, jog iš tiesų taip nėra, įrodžius, jog ši aukštos kokybės produkcija naudinga žmonėms, nuostatos pasikeičia. Tik švietėjiška veikla gali pakeisti įsitikinimus. O mes privalome pradėti kalbėti su mažiausiais“, – mano pašnekovas.

Įspūdžiai dalyvių akimis

Šilutės Žuvininkystės praktinio mokymo centre lankėsi Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos moksleiviai. Ketvirtokus, o vėliau ir pirmokus, lydėjusi mokytoja Diana Muraulienė neslėpė susižavėjimo programa.

Mokytojos žodžiais, moksleiviai labai norėjo dalyvauti pamokose – ypač kuo daugiau sužinoti, kaip auginamos ir prižiūrimos žuvys. Ketvirtokai jau susimąsto ir apie tai, kuo norėtų būti užaugę, ne vienas žadėjo ateityje tapti mokslininku ir puoselėti akvakultūrą.

Pašnekovė sutinka: vaikus bene labiausiai sužavėjo galimybė žuvis pamaitinti, rūšiuoti, išsiaiškinti, ar žuvis plėšrūnė, ar ne. Emocijų tikrai netrūko: džiaugsmo neslėpė ir pradinukai, ir vyresni moksleiviai.

Šių metų balandžio 25–birželio 10 dienomis įvyko 50 renginių, kuriuose dalyvavo 1258 dalyviai.

Pažintinės žuvininkystės programą „Išauginta Europos Sąjungoje“ įgyvendina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.