Kiek daugiau nei metai liko iki to laiko, kuomet Žemaičių Naumiestyje duris atvers pirmasis Lietuvoje žuvininkystės praktinio mokymo centras, kurį įkurti baigia Šilutės žemės ūkio mokykla (ŽŪM).
Projektą parengusios ŽŪM direktorius Algimantas Abromaitis ir projekto vadovas, architektas Antanas Čepys džiaugiasi, kad tokios naujovės įrengimas artėja į pabaigą. Jau praėjo viešųjų pirkimų procedūros, nupirkta reikalinga įranga, šiltesnių orų ir moksleivių klegesio laukia mokomasis laivas, išrinktas projektavimo ir statybos darbų rangovas, kartu rengiama ir visa mokomoji medžiaga.
Šis centras bus naudingas visam kraštui: jis parengs darbo jėgą žuvininkystės įmonėms, čia visam regionui reikalingų profesijų įgis jaunimas, persikvalifikuoti galės ir vyresni darbo nerandantys žmonės. Taigi iki šiol neišnaudojamų mokymo galimybių šilutiškiai rado nemažai.
Projektas „Šilutės žemės ūkio mokyklos žuvininkystės praktinio mokymo centro sukūrimas“ finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo pagal priemonę „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“. Bendra projekto vertė – 8,2 mln. litų, iš kurių beveik 7 mln. Lt numatyta skirti iš ES fondų.
Restauruoja senus pastatus
2014 metų liepa – tas laikas, kuomet tikimasi perkirpti ŽŪM Žemaičių Naumiesčio filialo Žuvininkystės praktinio mokymo centro atidarymo juostelę. Tad moksleiviams duris jis atvers tų pačių metų rugsėjį.
Projekto finansavimo sutartis buvo pasirašyta 2011-ųjų liepą. „Dabar jau galime kalbėti apie realius statybos užbaigimo terminus“, – sako A.Čepys.
Tiesa, žodis statybų čia ne visai tinka, mat naujų pastatų nestatoma. Mokykla sėkmingai panaudoja ir restauruoja jai priklausančius statinius – dirbtuves ir mokymo klases.
Pasibaigus užsitęsusioms viešųjų pirkimų procedūroms, išrinktas projektavimo bei statybos darbų rangovas. Juo tapo ūkio subjektų grupė, atstovaujama UAB „Stamela“, kuriai vadovauja Stasys Liepis.
„Džiugu, kad dirbs mūsų rajono žmonės“, – sako A.Abromaitis.
Norint mokyti reikia galimybių
„Pagrindinis mūsų tikslas – puoselėti šio krašto tradicijas, išnaudoti visas žuvininkystės galimybes ir rengti specialistus, kurie reikalingi darbo rinkoje“, – teigia Šilutės ŽŪM direktorius A.Abromaitis.
A.Čepys antrina, kad žuvies veisimo ir auginimo paslapčių reikia mokytis, nes pasaulyje akivaizdžiai matomos tendencijos, jog žuvies ištekliai vis mažėja, o jos poreikiai auga. Europoje žuvininkystės specialistų ruošimui ir žuvų auginimui dirbtiniu būdu skiriamas vis didesnis dėmesys. Tad būtų nenormalu, jei nuo europinių tendencijų atsiliktų pamariškiai.
Anot A.Abromaičio, Lietuvos žuvininkystės strategijoje numatyta, kad kvalifikuotų darbininkų poreikis šalyje vis augs. Vis aktualesni taps ir mokymo, žvejų ir žemdirbių perkvalifikavimo bei naujų kaimo verslų kūrimas. O norint parengti kvalifikuotus darbuotojus, reikia pakelti jau dirbančių žmonių kvalifikaciją, sukurti mokymo bazę.
„Be to, mūsų krašte plečiasi vandens turizmas, rekreacinė žvejyba, daugėja mažųjų laivų prieplaukų. O kartu su šiais dalykais atsiranda ir rekreacinės žvejybos, žuvies veisimo, mažųjų laivų laivavedžių specialistų poreikis“, – įsitikinęs A.Abromaitis.
Centre bus ruošiami trijų specializacijų darbuotojai: žuvų augintojai recirkuliacinėmis technologijomis, vidaus vandenų mažųjų laivų ir žvejybinių valčių laivavedžiai bei rekreacinės žuvininkystės paslaugų teikėjai.
Pasak A.Abromaičio ir A.Čepio, būsimasis mokymo centras svarbus tuo, kad leis pakelti žuvininko (augintojo, perdirbėjo) autoritetą ir taps ta vieta, kurioje žmogus per kelerius metus galės įgyti profesionalių žinių. Jos sėkmingai bus taikomos mokomojoje praktikoje ir leis specialybę įgyjančiam mokiniui ar kvalifikaciją keliančiam žuvininkystės sektoriaus darbuotojui vėliau jomis efektyviai naudotis darbe.
Turės moderniausias technologijas
Architektas A.Čepys pasakoja, jog būsimasis centras bus realiai veikianti žuvies veisimo ir auginimo mokomoji ferma, kurioje bus mokoma veisti ir auginti žuvį nuo ikro iki jau vartotojų stalui tinkamos suaugėlio. Tam bus naudojamo moderniausios technologijos – recirkuliacinės sistemos. Tai tokios uždaros žuvų auginimo sistemos – baseinai, kuriuose vanduo visą laiką cirkuliuos per mechaninius ir biologinius filtrus.
Naujajame centre bus įrengta apie 2300 kv. metrų praktinio mokymo ploto. Apie 500 kv. metrų iš jo bus mokomasis žuvies perdirbimo cechas, kuriame bus mokoma skrosti, sūdyti, rūkyti žuvį, paruošti jos filė. Šiame mokymo ceche stovės žuvininkystės įmonių gamyklose naudojama technika, tad iš karto po mokslų moksleiviai galės eiti dirbti.
„Planuojame pastatyti ir žuvies rūkyklą, kad galėtume puoselėti žuvies rūkymo tradiciją“, – sako A.Abromaitis.
Bus įrengtas ir mokomasis žuvininkystės techninio aptarnavimo centras, o pagrindinis šio centro objektas – mokomasis 12 vietų laivas. Jis neseniai parvežtas iš Prancūzijos. Dirbti juo moksleiviai pirmiausia mokysis vadinamuoju treniruokliu – prie kompiuterio, naudodami simuliacinę programą, leidžiančią valdyti nedidelį laivą. Panašią turi ir Klaipėdos universitetas.
Vėliau šia simuliacine programa suformuoti įgūdžiai bus pritaikyti ir praktikoje – plaukiojant laivu. Žiemą laivas stovės mokykloje, o vasarą kuriame nors uostelyje.
Jau nupirkta ir dalis mokomosios pramoginės žvejybos įrangos. Šį pavasarį ruošiamasi nupirkti ir automobilį, kuriuo bus vežiojama gyva žuvis.
Tarnaus kaip tyrimų centras
Pirmajame Lietuvoje tokio pobūdžio mokymo centre mokytis galės visi norintys. Tik pradėjus mokymus, per pusmetį Šilutės ŽŪM yra įsipareigojusi apmokyti mažiausiai 150 mokinių.
Matydami, kaip spėriai auga žuvies perdirbimo sektorius, žuvininkystės praktinio mokymo centro steigėjai sako, kad jų kuriama bazė leis pigiau paruošti kvalifikuotus specialistus. Centras galės pasitarnauti ir darbo nerandančių žmonių perkvalifikavimui, ir žuvies perdirbėjams, panorusiems pasikelti savo arba darbuotojų kvalifikaciją.
„Ir Klaipėdos universiteto vadovai domisi, ar galės naudoti centrą vykdydami įvairius mokslinius tyrimus, ypač žuvies auginimo srityje. Mezgasi ryšiai ir su Kauno technologijų universitetu. Mokslo įstaigos galės naudotis sukurta baze, vykdant tyrimus arba specialistų mokymus. Nes šiuo metu Klaipėdos universitetas neturi jokios bazės suteikti praktinių įgūdžių savo studentams“, – sako ŽŪM direktorius.
Taigi šilutiškių centras užpildytų svarbią trūkstamą grandį ir šalies švietimo sistemoje, ir žuvininkystės sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje tiek universitetiniu, tiek profesiniu ar neuniversitetinio aukštojo mokslo lygmeniu nerengiami nei žvejybos, nei žuvies auginimo, nei žuvies apdorojimo specialistai.
Kartu ŽŪ mokykla vykdo ir dar vieną projektą – kuria mokomąsias priemones praktiniam mokymui. Visoms trims specialybėms reikia sukurti ir vadovėlius, ir testus, konspektus. Ir ši mokomoji medžiaga bus parengta 2014-2015 mokslo metų pradžiai.