Žuvininkystės mokymo centras ugdo pirmuosius žuvininkus

II kursas ZT Rusnes poskyryjs 2Trūkstamą grandį šalies švietimo sistemoje ir žuvininkystės sektoriuje sėkmingai užpildė Šilutės žemės ūkio mokykla (ŽŪM), Žemaičių Naumiestyje įkūrusi pirmąjį Lietuvoje žuvininkystės praktinio mokymo centrą.

Nors oficialus centro atidarymas planuojamas tik šių metų rugsėjį, darbus jame jau baigė statybininkai, žinių čia jau semiasi ir pirmosios dvi moksleivių grupės.

Projektą parengusios mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis ir žuvininkystės verslo darbuotojo specialybės profesijos mokytojas Jonas Dyglys džiaugiasi, kad naujovės įdiegimas artėja į pabaigą: jau nupirkta kone visa reikalinga įranga, išbandytas net ir mokomasis laivas, parengta mokomoji medžiaga.

Projektas „Šilutės žemės ūkio mokyklos žuvininkystės praktinio mokymo centro sukūrimas“ gavo finansavimą iš 2007-2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Bendra projekto vertė – 2,37 mln. eurų, iš kurių beveik 2,03 mln. eurų skirti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.

Dabar, kuomet žuvininkystės mokslus kremta jau apie 60 jaunų žmonių, net ir skeptikai nebeabejoja, jog šis centras bus naudingas visam kraštui: jis parengs specialistus žuvininkystės įmonėms, visam regionui reikalingų profesijų įgis jaunimas, persikvalifikuoti galės ir vyresni darbo nerandantys žmonės.

Ruošia įvairius specialistus

Projekto finansavimo sutartis buvo pasirašyta 2011-ųjų liepą, tuomet pradėtas ir ŽŪM priklausančių pastatų Žemaičių Naumiestyje – dirbtuvių ir mokymo klasių – rekonstrukcija. Projektavimo bei statybos darbų rangovu išrinkta ūkio subjektų grupė, atstovaujama UAB „Stamela“, kuriai vadovauja Stasys Liepis.

„Džiugu, kad mūsų rajone dirba mūsų rajono žmonės“, – sako A.Abromaitis.II kursas UAB Kintai

Šiuo metu statybininkai yra užbaigė beveik visus darbus, jų paslaugų dar reikės tada, kai teks derinti technologinės įrangos įdiegimo projektus su statybine dalimi. Viskas turi būti padaryta iki rugsėjo.

Anot direktoriaus, pagrindinis mokyklos pedagogų tikslas – puoselėti šio krašto tradicijas, išnaudoti visas žuvininkystės galimybes ir rengti specialistus, kurie reikalingi darbo rinkoje.

Kvalifikuotų darbininkų poreikis šalyje auga. Vis aktualesnis tampa ir žvejų bei žemdirbių perkvalifikavimo bei naujų kaimo verslų kūrimas. O norint parengti kvalifikuotus darbuotojus, reikia pakelti jau dirbančių žmonių kvalifikaciją, sukurti modernią mokymo bazę.

„Be to, mūsų krašte plečiasi vandens turizmas, rekreacinė žvejyba, daugėja mažųjų laivų prieplaukų. Kartu atsiranda ir rekreacinės žvejybos, žuvies veisimo, mažųjų laivų laivavedžių specialistų poreikis“, – įsitikinęs A.Abromaitis.

J.Dyglys priduria, jog naujajame centre bus ruošiami trijų specializacijų darbuotojai: žuvų augintojai įprastinėmis ir recirkuliacinėmis technologijomis, vidaus vandenų mažųjų laivų ir žvejybinių valčių laivavedžiai bei rekreacinės žuvininkystės paslaugų teikėjai.

Pedagogai neabejoja, kad šis mokymo centras leis pakelti žuvininko (augintojo, perdirbėjo) autoritetą ir taps ta vieta, kurioje žmogus per kelerius metus galės įgyti profesionalių žinių.

Moko ir tradicinės, ir modernios žuvininkystės

Šiandien šalia Žemės ūkio mokyklos Žemaičių Naumiesčio filialo akį iš tolo traukia milžiniški, šviesiomis spalvomis nušvitę pastatai. Po juos vedžiojantis J.Dyglys ne be pasididžiavimo pasakoja, jog tai yra tikra žuvies veisimo ir auginimo mokomoji ferma, kurioje bus mokoma veisti ir auginti žuvį nuo ikrelių iki jau vartotojų stalui tinkamų suaugėlių. Jau sumontuota moderniausia uždaros apytakos recirkuliacinė sistema, kurioje vanduo visą laiką cirkuliuoja per mechaninius ir biologinius filtrus, tad jis yra išvalomas ir naudojamas iš naujo.

Naujajame centre įrengta apie 2300 kv. metrų praktinio mokymo ploto. Apie 500 kv. metrų užima mokomasis žuvies perdirbimo cechas, kuriame bus mokoma skrosti, sūdyti, rūkyti žuvį, paruošti jos filė. Šiame mokymo ceche stovi žuvininkystės įmonių gamyklose naudojama technika, tad studijų metu įgiję praktikos moksleiviai iškart galės eiti dirbti.

„Mokysime ir tradicinės tvenkininės žuvininkystės, ir žuvies auginimo pagal modernias technologijas, kai visai mažoje teritorijoje, pritaikius pastatus, galima užauginti labai didelį žuvies kiekį“, – sako J.Dyglys.

Dėl šios priežasties žuvų auginimas gali būti ne tik pagrindinė veikla, bet ir pagalbinė žmogaus verslo šaka: žuvųaugintojai gali kurti įmonę, gauti paramą ir susikurti darbo vietas sau ir savo šeimos nariams.

Jau pastatyta žuvies rūkykla, kad būtų galima puoselėti žuvies rūkymo tradicijas, įrengtas ir mokomasis žuvininkystės techninio aptarnavimo centras.

Bet pagrindinis šio centro objektas visgi yra mokomasis 12 vietų laivas. Jis prieš porą metų pargabentas iš Prancūzijos. Dirbti juo moksleiviai pirmiausia mokosi vadinamuoju treniruokliu – prie kompiuterio, naudodami simuliacinę programą, leidžiančią valdyti nedidelį laivą. Įgytus įgūdžius vėliau jie gali pritaikyti valdydami tikrą laivą.

Lankysis tvenkinių ūkiuose

Kartu su pastatų pritaikymu Šilutės žemės ūkio mokykla vykdė ir dar vieną projektą – kūrė mokomąsias priemones praktiniam žuvininkų mokymui. Visoms trims specialybėms reikėjo sukurti vadovėlius, testus, kitas užduotis.

Mokymo programos sudarytos iš teorinės ir praktinės dalių. Moksleiviai mokosi verslo organizavimo pagrindų, studijuoja žuvų biologiją, veisimą, šėrimą, pašarų sudėtį, nagrinėja įrangą ir jos priežiūrą.

es zuvininkystes centro pastatasJ.Dyglys pasakoja, kad mokslus baigę jaunuoliai galės įkurti ne tik žuvies auginimo, bet ir jos perdirbimo ar transportavimo įmones, mat centre mokoma ir šių subtilybių. Jau nupirktas ir automobilis, kuriuo bus vežiojama gyva žuvis.  

Jau šį rudenį bus pradėta mokyti ir mažųjų laivų bei žvejybinių valčių laivavedybos pagrindų.

Kol kas teoriją moksleiviai kremta pagrindiniame ŽŪM pastate Pagryniuose, bet netolimoje ateityje teorinių dalykų jie mokysis Žemaičių Naumiestyje.

Lietuvoje iš viso yra 20 tvenkinių ūkių, ir Šilutės ŽŪM moksleiviai mokymosi metu aplankys ne vieną jų. O baigusiems mokslus absolventams dėl tos pačios priežasties grėsmės likti bedarbiais nėra.

Šiuo metu su moksleiviais dirba 4 mokytojai, gali būti, jog ateityje jų prireiks daugiau. Pedagogai irgi nuolat kelia savo kvalifikaciją, vyksta į mokymus ir kompetencijų kėlimo programas.

Pirmuosius specialistus išleis rudenį

Pirmieji pagrindines mokyklas baigę moksleiviai į centrą suvažiavo 2013-2014 m.m. pradžioje, dabar šie 29 būsimieji žuvininkystės specialistai yra antrakursiai. Antroji tokio pat dydžio grupė mokymo centro duris pravėrė pernai rudenį. Tai yra vidurinį išsilavinimą turintys jaunuoliai. Jau rugsėjo mėnesį jie gaus žuvininkystės verslo darbuotojo pažymėjimus.

J.Dyglys pasakoja, jog į pirmąsias grupes buvo priimti visi norintys jaunuoliai, nes šilutiškių ruošiamos specialybės dar buvo beveik nežinomos. Ir jis, ir kiti mokyklos specialistai apvažiavo ne vieną regiono mokyklą, kur moksleiviams pasakojo apie perspektyvas baigus šias Šilutės ŽŪM rengiamas specialybes.

Norą mokytis pareiškė jaunuoliai iš viso Žemaitijos regiono, dauguma jų – vaikinai. Centro pedagogai neabejoja, kad moksleivių geografija plėsis, kai bus sukomplektuota visa įranga.

Be to, centro steigėjai įsitikinę, kad jų kuriama bazė leis pigiau paruošti kvalifikuotus specialistus, ji tarnaus ir darbo nerandančių žmonių perkvalifikavimui, ir žuvies perdirbėjams, panorusiems pakelti savo arba darbuotojų kvalifikaciją.

„Svarstoma galimybė panašių profesijų studijas įsteigti A.Stulginskio universitete, tada mūsų mokyklą baigę moksleiviai vėliau galėtų įsigyti ir universitetinį išsilavinimą pagal jau turimą profesiją“, – sako J.Dyglys.

Taip šilutiškių centras užpildytų svarbią trūkstamą grandį ir šalies švietimo sistemoje, ir žuvininkystės sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje tiek universitetiniu, tiek profesiniu ar neuniversitetinio aukštojo mokslo lygmeniu nerengiami nei žvejybos, nei žuvies auginimo, nei žuvies apdorojimo specialistai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.