Vandenų krašte gyvenantys šilutiškiai ir čia žvejoti atvykstantys jų svečiai nesiskundžia mažėjančiais žuvų laimikiais. Pamario žvejybos įmonių vadovai sako, kad laimikiai pernai buvo solidesni nei užpernai.
Aplinkos ministerijos duomenimis, per 2014 metus šalies vandens telkinių ištekliai pagausinti beveik 300 tūkst. žuvų jauniklių. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas sako, kad žuvų įveisimui į valstybinius vandens telkinius Aplinkos ministerija skyrė 2,5 mln. Lt. Patvirtintoje žuvų įveisimo programoje numatyta pagausinti žuvų išteklius daugiau kaip 200 vandens telkinių.
Įžuvinimą gali stebėti ir visuomenė
Iki praėjusio rudens valstybinių vandens telkinių žuvų ištekliai pagausinti maždaug 260 tūkst. lydekų, karpių, baltųjų amūrų, šamų, bendras jų svoris siekia apie 63 tonas.
Ministerijos specialistų teigimu, iki sutarčių su žuvų jauniklių tiekėjais pabaigos į vandens telkinius iš viso bus įveista 144 tūkst. vnt. sterkų, 278 tūkst. vnt. lydekų, 204 tūkst. vnt. šamų, 77 tūkst. vnt. lynų jauniklių. Į tvenkinius bus įveista 86 tūkst. vnt. karpių. Ten, kur vandens telkiniai yra labai užžėlę, bus įveista 14 tūkst. vnt. baltųjų amūrų ir 4 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių.
„Visus, norinčius stebėti žuvų įveisimus ir dalyvauti juose, kviečiame sekti Aplinkos ministerijos naujienas. Kiekvieną įveisimą stebi regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai, kurie dalyvauja sveriant, kraunant į pervežimo tarą ir išleidžiant į vandens telkinius žuvų jauniklius. Tam, kad procesas būtų dar skaidresnis, kviečiame dalyvauti ir visuomenę“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Informacija apie planuojamus žuvų įveisimus skelbiama Aplinkos ministerijos socialinio tinklo Facebook paskyroje.
Išteklius gausina ir rusniškiai
„Žuvų ištekliai tikrai nemažėja“, – tvirtai taria Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio ilgametis vadovas Stasys Aleksandravičius. Būtent Žuvivaisos skyrius daug prisideda prie to nemažėjimo, mat rūpinasi žuvų išteklių išsaugojimu ir atkūrimu. Iš Rusnės ir kitų poskyrių į Pamario bei visos Lietuvos upes ir upelius iškeliauja jau paaugintos vertingos žuvys – vėgėlių, lydekų, sterkų, šamų ir kitų žuvų jaunikliai. Neseniai pradėti veisti ir aštriašnipiai eršketai, Rusnėje jau auginami ir šių žuvų reproduktoriai.
Pasak S.Aleksandravičiaus, pernai iš Ignalinos poskyrio atvežta ir Kniaupo įlankoje bei Krokų lankos ežere išleista apie 300 000 vienetų lydekų mailiaus, o prieš porą metų rusniškiai Atmatoje, Skirvytėje ir Kuršių mariose išleido 900 000 paaugintų sterkų.
Rusnės poskyryje auginami ir eršketų, ir šamų jaunikliai, o apie 2000 vnt. paaugintų šamukų pernai irgi papildė Nemuno išteklius.
Žuvų veisėjų pastebėjimu, nemažėja ir ešerių, gal tik šiek tiek menkėja „gražiausiomis Rusnės gėlėmis“ vadinamų karšių atsargos.
Vėgėlė, anot S.Aleksandravičiaus, yra ta žuvis, kurios ištekliai pastaraisiais metais galbūt šiek tiek ir mažėja, bet tai greičiausiai yra todėl, kad jos daugiau nei anksčiau gaudoma. Pernai Nemuno žemupyje (Nemuno, Atmatos, Skirvytės, Tenenio upėse ir Kuršių mariose išleista apie 5 milijonai iš Simno poskyrio atvežtų paaugintų vėgėlių. O prieš kelerius metus rusniškiai šių žuvų lervučių į Pamario vandens telkinius buvo išleidę net dešimtis milijonų.
Metai buvo geri
Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos surinkti duomenys apie pastarųjų kelių metų rajono žvejybos verslininkų laimikius byloja, kad tie laimikiai jau 3 metai išlieka stabilūs. Nežymiai svyruoja nebent dėl specifinių kiekvienų metų gamtos sąlygų, pavyzdžiui, ankstesnio ar vėlesnio ledų išplaukimo į Kuršių marias po žiemos ir pan.
Mūsų krašto verslininkai pernai sužvejojo 464,6 tonas karšių, 108 tonas sterkų, per 7 tonas lydekų. O bendras sugautos žuvies kiekis 2014-aisiais buvo apie 1152 tonas.
„Žvejai sako, kad praėjusieji metai jiems buvo net labai geri, todėl manome, kad žuvų ištekliai tikrai nemažėja“, – užtikrina Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis.
„Nemažėja, bet ir nedaugėja“, – taip krašto žuvų gausą įvertina žuvininkystės įmonių vadovai. 2013 metais į asociaciją susibūrusios įmonės sugavo 436 tonas karšių, 72 tonas sterkų ir 236 tonas kuojų, o pernai šie skaičiai buvo atitinkamai 437, 95 ir 274 tonų. Tam, kad smarkiai padidėjo sugautų kuojų kiekis, turėjo įtakos ilgas ir švelnus ruduo, leidęs ilgai žvejoti.
Pastaruoju metu nesikeičia ir karšių, sterkų, stintų sugavimo limitai, nes tų žuvų ištekliai yra pakankami.
„Liūdniausiu reikalu“ Pamario žvejai pavadina stintas, kurių 2013-aisiais buvo sužvejota 250 tonų, tad pernai tikėtasi bent jau pusės to kiekio. Tačiau gamta dribtelėjo nemalonų netikėtumą – pagauta vos 66 tonos šių agurkais kvepiančių žuvelių. Toks kiekis yra mažiausias net per kelis praėjusius dešimtmečius.
Vis dėlto nerimauti dėl stintų nereikėtų, nes, remiantis mokslininkų išvadomis, šių žuvelių ištekliams įtakos turi gamtinės sąlygos neršto metu, o ne sužvejojimo kiekiai. Todėl pernai aplinkos ministras Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse panaikino stintų žvejojimo apribojimus.
