Žuvų išteklius papildo Rusnėje užauginti sterkai ir vėgėlės

vegeles KerysNėra ginčo, kokioje Lietuvos dalyje vidaus vandenys yra žuvingiausi – nesibaigiantis  meškeriotojų antplūdis objektyviausiai liudija šį rodiklį. Žvejų mėgėjų srautas į Nemuno deltos regioninio parko ir jo paribio upes, senvages, protakas bei Kuršių marias neblėsta žiemą ir vasarą.

Jei į šiuos Vakarų Lietuvos vandens telkinius nebūtų kasmet paleidžiama vertingiausių plėšrūnių žuvų jauniklių, meškeriotojų ir žvejų verslininkų godžiai išgaudomi ištekliai kaip mat nuskurstų.

Į marias – 300 tūkst. vėgėlių

Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio cechuose, Veiso aparatuose, vegeles Veiso aparate vegeliu ikraispecialiuose baseinuose periodiškai keičiant vienai kitą, ištisus metus brandinama kelių rūšių žuvų – vėgėlių, eršketų, sterkų ir šamų – apvaisintų ikrų masė.

Visus metus šis darbas cikliškai prasideda ir baigiasi kiekvienai rūšiai būdingu veisimosi periodu. Šiomis dienomis į Nemuną atgal grįžta vėgėlių reproduktoriai, iš kurių apvaisintų ikrų, pasak Rusnės žuvivaisos specialisto Vytauto Kerio, tikimasi užauginti sveiką, atsparų mailių.

Rusnės žuvivaisininkų kolektyvo vadovas Stasys Aleksandravičius sako esąs tikras, jog 300 tūkst. paaugintų vėgėlių jauniklių šiemet bus paleista į upes ir marias jau kovo gale. „Jų vystymuisi būtina 130 laipsniadienių branda. Po to prasideda jauniklių kanibalizmas, o jų paleidimas į vandenis turi vykti kaip tik tada, kai žuvytės dar nedaro viena kitai žalos“, – sako S.Aleksandravičius.

Trečdalis milijono vėgėlių jauniklių, ir visi jie – į Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinius – tai laukta dovana gamtos išteklių naudotojams. Tai šiųmetės valstybinės įžuvinimo programos dalis, kurios sėkme abejoti priežasčių nėra. Rusnės kolektyve dirba žinomi šalyje profesionalai.

vegeles SAleksandraviciusĮveista ir eršketų jauniklių

Pasak poskyrio vadovo, džiugiai kolektyvą nuteikia ir kitos rūšies – eršketų – įveisimo užduoties vykdymas. Pernai pirmą kartą savo darbo istorijoje pradėję auginti dviejų rūšių Kanadoje ir Lenkijoje pirktų eršketų ikrus, į vandens telkinius spalio mėnesį paleido 6700 paaugintų jauniklių.

Liko 451, kuriuos tebeaugina ir ketina balandžio mėnesio gale paleisti į atvirus Neries ir Šventosios vandenis jau paaugusius iki pusės kilogramo svorio. „Kad būtų stipresni ir ne taip lengvai natūraliose sąlygose pakliūtų plėšrūnams“, – sako S.Aleksandravičius.

Eršketų veisyklos plėtrai Rusnės žuvivaisos cechas šiemet pradeda vykdyti naują 600 tūkst. litų vertės projektą, kuris bus baigtas maždaug po dvejų metų. „Jo esmė – patiems apsirūpinti eršketų veisimo medžiaga, nes jos kilogramo kaina – 39 tūkst. litų“, – sako S.Aleksandravičius.

Eršketų auginimui bus pastatyti du 10 kub. metrų talpos baseinai, tam teks rekonstruoti sandėlį ir garažą.

Planuose – veisti unguriusvegeles ersketukai

Šiųmetė žuvivaisos darbų užduotis vėgėlių ir eršketų veisimu nesibaigia. Pavasarį Rusnės žuvivaisos specialistai pradės gaudyti sterkų reproduktorius ir iš jų apvaisintų ikrų auginti lervutes bei mailių. 3 mln. lervučių gegužės mėnesį iš Rusnės iškeliaus į Simno ir Laukystos cechus, o 900 tūkstančių paaugintų jauniklių, tikėtina, bus skirta atgaivinti Žemaitijos ar kitus nualintus telkinius.

Po sterkų į Lietuvos vandens telkinius iš Rusnės žuvų veisyklos partijomis keliaus čia užaugintų šamų jauniklių gyvieji kroviniai. Pernai jų buvo užauginta 12 tūkst. vienetų, jie pagausino žuvų išteklius daugelyje Lietuvos vandens telkinių.

Šiemet Rusnės cechuose nebeveisiami lynai ir šlakiai, bet kuriami rimti planai veisti ungurius. Pernai jų jauniklių, pirktų Lenkijoje, Žuvininkystės tarnyba paleido į Krokų Lankos ežerą.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.