Eršketinių žuvų šeimoje ichtiologai priskaičiuoja apie dešimtį rūšių, paplitusių Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vandenyse. Tuo tarpu Baltijos jūros baseine žinomos tiktai dvi rūšys: atlantinis eršketas arba sturis ir gėlavandenė sterlė.
Pirmoji rūšis po ledynmečio paplitusi natūraliai, užauga ir subręsta jūroje 12-15 gyvenimo metais, pavasarį ir vasarą nerštui senais laikais atplaukdavo į Nemuno, Vyslos ir kitų didesnių upių baseinus.
Pagal literatūros šaltinius, atlantinis eršketas iki 16-18 a. Lietuvoje buvo svarbi verslinė žuvis, kurią vandenų arendatoriai iš Dancigo uosto (Baltijsko) eksportuodavo į Angliją ir Prancūziją. Vėlesniais laikais eršketo populiacija areale beveik išnyko.
Paskutinį kartą Neringos žvejai į nerštą migruojančią patelę 254 cm ilgio, 120 kg svorio ir turėjusią 18 kg juodųjų ikrų, užregistravo 1955 m. gegužės mėnesį.
Išnykus Lietuvos ichtiofaunoje praeiviui eršketui, po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos žuvininkai bandė Kuršių mariose įveisti sterlę kaip verslo objektą. Per šeštąjį dešimtmetį į Nemuno vidurupį ir žemupį buvo išleista 2830 sterlės paaugintų jauniklių ir 379 vnt. subrendusių žuvų, nelengvai parsivežtų iš Šiaurės Dvinos ir Obės upių žvejų laimikių.
Vykdant gamtosauginį ir mokslinį darbą Rusnėje introdukuota sterlė aklimatizavosi blogai, po pirmojo menko neršto nedavė prognozuotos reprodukcijos ir apie 1965 metus galutinai išnyko iš žvejų laimikių. Dabar ši gėlavandenė žuvis nedideliais kiekiais auginama žuvininkystės įmonėse. Sukryžminta sterlė su eršketu bieluga duoda nevaisingą hibridą vadinamą besterį.
Praėjus kelioms dešimtims metų nuo europinio atlantinio eršketo populiacijos sunykimo, 21-jį a. iš naujo prasidėjo vajus dėl jo išteklių atkūrimo. Žuvivaisos įmonėse, panaudojant atlantinį aštriašnipį eršketą, versliniais kiekiais paplitusį Atlanto jūrose prie Šiaurės Amerikos kontinento.
Apie pastangas iš naujo Lietuvoje atkurti eršketinių žuvų išteklius sužinojau iš kelių viešų publikacijų. Iš jų, papildytų spalvotomis valdžios vyrų ir žuvininkų-ichtiologų nuotraukomis, sužinojome, kad pirmieji 30 eršketukų liepos mėnesį išleisti į Šventosios upę. Antroji partija – apie 5000 eršketukų lapkričio 3 d. išleista į Neries upę ties Vieviu. Taip pat nurodoma, kad papildomai gautų 10 000 eršketo lervučių iš to paties Lenkijos vidaus vandenų S.Sakovičiaus vardo instituto Olštine, bus paaugintos Rusnės ir Simno žuvivaisos įmonėse.
Rusnės žuvivaisos cechas iš lervučių trejetą mėnesių paaugintus eršketų jauniklius – 1540 vienetų – lapkričio pabaigoje išvežė į Aukštaitijos vandenis.
Pernai įsteigtos žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM. viršininkas Vytautas Grušauskas duodamas interviu laikraščio „Tėviškės gamta“ vyriausiajam redaktoriui Juozui Stasinui pabrėžė, kad iki išleistų eršketukų subrendimo Baltijoje ir jų atplaukimo nerštui į Nemuną teks palaukti 15-20 metų.
Kaip vyks pagarsinta eršketo aklimatizacija, ar jo neištiks sterlės likimas, sužinosime iš naujos kartos mokslininkų atliekamo monitoringo.
Tačiau žinotina: eršketo nesubrendėlius visur ir visiems žvejams iš laimikių būtina išleisti.
