Praėjusią savaitę Kintuose, senojoje Kiminiaus sodyboje, vyko Mažosios Lietuvos krašto paveldo – senųjų medinių kurėnų vėtrungių atkūrimo pleneras. Šį renginį organizavo UAB „3K Grupė“, gavusi finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo.
Pasak įmonės direktoriaus Lauryno Juodeškos, UAB „3K Grupė“ įkurta 2010 metų spalį norint gauti Europos Sąjungos paramą seno žvejo – laukininko Domo Kiminiaus sodybos išsaugojimui ir atgaivinimui Kintų miestelyje.
„Ši sodyba yra man skirtas prosenelio palikimas, kurį siekiau prikelti, paversti šią vietą Kintų miestelio kultūros dalimi“, – sako Laurynas, savo tikslą jau pasiekęs. Šiandien jo vadovaujama įmonė, neišsižadėdama tradicinių vertybių, susieja komercinę veiklą su socialiniais projektais ir garsina Kintus kaip kultūros ir kūrybos centrą.
Nuo pat įkūrimo „3K Grupė“, bendradarbiaudama su Kintų Vydūno kultūros centru, organizavo ir rėmė kultūros renginius Kintuose: kasmetinius emalio simpoziumus „Pamario ženklai“, Klaipėdos J.Balsio aukštesniosios muzikos mokyklos auklėtinių, garsaus gitaristo Eugenijaus Janavičiaus ir geriausios roko grupės Lietuvoje „Freaks on Floor“ kūrybines dirbtuves.
Viena iš įmonės veiklų – suvenyrinių ir natūralaus dydžio medinių vėtrungių gamyba. Ši veikla – tai noras išsaugoti vėtrunges kaip autentišką mūsų krašto kultūros paveldą ir plėsti jo žinomumą visoje šalyje. 2011 metais UAB „3K Grupė“ gaminamoms medinėms vėtrungėms suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.
Ir šiemetinio plenero tikslas – atkurti Mažosios Lietuvos kultūros paveldo unikalų simbolį, pasaulyje neturintį atitikmens, – medines kurėnų vėtrunges.
„Norint papasakoti vėtrungių atsiradimo istoriją, reikia nusikelti į tolimuosius 1844 metus, kuomet vokiečių valdžia Klaipėdos krašte patvirtino V.E.Berbomo pasiūlytą žvejybos įstatymą, – pasakoja L.Juodeška. – Šis žvejybos inspektorius, siekdamas kontroliuoti žvejybą Kuršių mariose, sugalvojo, jog kiekvienas žvejybinis laivas privalo turėti ant stiebo iškeltą vietovinį ženklą. Tie ženklai vėliau tapo savotiškais kaimų herbais, o burvaltę su iškeltu ženklu buvo lengva atpažinti.
Po kiek laiko žvejai nustatytų spalvų ženklą ėmė puošti pjaustiniais. Šias puošmenas žvejai drožinėdavo iš medinių lentelių, kuriose tam tikrais įrankiais išdegindavo kiaurymes. Dar vėliau jas pradėjo spalvinti įvairiomis spalvomis.“
V.E.Berbomo laikais Kuršių mariose plaukiojo ir iš žvejybos pragyveno dauguma pamario gyventojų. Karališkasis žvejybos inspektorius buvo įsikūręs Muižės dvare, buvusiame tarp Ventės rago ir Kintų. Pastarasis miestelis ir buvo laikomas Kuršių marių žvejybos centru, kur vyko prekyba pagauta žuvimi ir kur ilgus metus vyko žvejybos kontrolė.
Todėl istorikai Kintus vadina vėtrungių gimtine.
Šiais laikas žmonės, nežinodami tikrosios istorijos ir kilmės, nepagrįstai vėtrungės atsiradimą sieja su Kuršių nerija.
Plenere dalyvavę Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai buvo supažindinti su istoriniais faktais apie vėtrungių kilmę, simbolių reikšmėmis, kad ateityje skleistų teisingą informaciją apie vėtrunges.
Plenero dalyviai mokėsi vėtrungių gamybos ypatumų. Jų darbai papildys Kintuose kuriamą vėtrungių alėją, skirtą V.E.Berbomo darbams ir garbei atminti.
Vėtrungių alėja Kintų miestelyje, vėtrungių gimtinėje, bus atvira visiems lankytojams – šio regiono gyventojams, užsienio ir vietiniams turistams. Tikimasi, kad šis naujas kultūros paveldo objektas bus vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. Numatoma vėtrungių alėją plėsti ateityje organizuojamais plenerais ir didinti Pamario krašto kultūrinio paveldo žinomumą ir regiono lankomumą.
Naujos vėtrungės bus keliamos liepos 20 d. Kintų miestelio šventės metu.