Spalio 29-ąją pasaulis minėjo tarptautinę žvynelinės (psoriazės) dieną. Ši diena Lietuvoje minima kasmet nuo 2004 metų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų. Lietuvoje – maždaug per 100 tūkst. žmonių, trečdalis jų – itin sunkiai.
Ši neužkrečiama lėtinė odos liga linkusi dažnai atsinaujinti. Ją turi gydyti gydytojas, tačiau ligos eigą palengvins liaudies medicinos patarimai.
Ligos požymiai ir priežastys
Žvynelinės atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad susergama dėl medžiagų apykaitos ir nervinės endokrininės sistemos sutrikimų, psichinių traumų, stresų. Ligos protrūkį gali sukelti ir labai nestiprūs dirgikliai: pasikasymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, tinkamos dietos nesilaikymas ir pan.
Lengvesnių ligos formų atveju psoriazės židiniai dažniausiai būna ant alkūnių, plaukuotoje galvos dalyje, ant kelių ir kryžkaulio srityje, sunkesnių – šie židiniai išplinta po visą kūną.
Jie yra rausvi, kiek pakilę virš odos, panašūs į plokšteles ir padengti plonyčiu blizgančio sidabrinio atspalvio žvynelių sluoksniu. Jų ribos yra aiškios, židiniai linkę jungtis vienas su kitu. Ligai būdingi žvyneliai nesusidaro kūno raukšlėse. Nestipriai pakrapščius, žvynelių spalva pasikeičia, jie pasidaro panašūs į žvakių paliekamą dėmę. Pakrapščius stipriau, atsiranda mažų taškinių kraujosruvų.
Psoriazė gali pažeisti kojų bei rankų pirštų nagus, tuomet nago plokštelėse atsiranda taškelio formos mažyčių įdubų, („taškuoti nagai“), o visas nagas nusidažo gelsvai rudomis dėmelėmis, sustorėja.
Kita psoriazės komplikacija yra galūnių sąnarių pažeidimas. Gali atsirasti skausmingų sąnario judrumo sutrikimų, tinimų.
Svarbu tinkamas maistas
Sergantiems žvyneline liaudies medicinos žinovai pataria valgyti maisto produktų, kuriuose yra daug vitamino D: špinatų, kopūstų, morkų, mielių, daigintų kviečių grūdų ir gerti kefyrą.
Rekomenduojama pieno ir augalinė dieta. Galima vartoti augalinį aliejų, varškę, juodą duoną, daug žalių vaisių ir daržovių, tik bananų reikia valgyti mažiau. Patartina atsisakyti alkoholinių gėrimų, prieskonių, druskos, kavos, arbatos. Patariama mažiau vartoti baltos duonos, cukraus, džiovintų vaisių ir marinuotų daržovių.
Saikingai galima valgyti mėsos ir žuvies, kiaušinių ir sūrio.
Labai naudingi daržovių – morkų, burokėlių, agurkų, špinatų – sulčių mišiniai.
Vaistai iš mūsų virtuvės
Česnakų antpilas: susmulkinkite 2-3 česnakų skilteles su lukštais (galima sezono metu įmaišyti ir lapų), užpilkite 1 stiklinę verdančio vandens, uždenkite ir palikite 1 valandą nusistovėti. Šį antpilą naudokite kompresams.
Laurų lapų nuoviras: 20 g sausų laurų lapų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies, po to nukoškite. Nuovirą gerkite savaitę, kartą per dieną.
Miežinių miltų antpilas: 2 šaukštus miežinių miltų užpilkite 1 litru verdančio vandens, uždenkite ir palikite 4 valandas nusistovėti, po to nukoškite, galite pasaldinti medumi arba cukrumi. Gerkite po pusę stiklinės 4-6 kartus per dieną.
Gydomasis tepalas: sumaišykite po 1 stiklinę nesūdytų kiaulės taukų, lydytų žąsies taukų, nesūdyto sviesto ir augalinio aliejaus. Į mišinį įmaišykite 1 šaukštą sauso kamparo. Mišinį gerai išmaišykite, truputį pašildykite ir tepkite gydomą vietą.
Galvos odai gydyti: supjaustykite 0,5 kg obuolių ir užpilkite 0,5 litro alyvų arba saulėgrąžų aliejaus. Gerai išmaišykite ir palikite 1 savaitę nusistovėti, po to nukoškite, o tirščius nuspauskite. Išspaudas (susidaro apie 300 g) užpilkite spiritu arba degtine santykiu 1:1. Gautais antpilais tepkite ligos pažeistas plaukuotąsias galvos dalis (pirmiausia spiritiniu, po to – aliejiniu). Patepę galvą užsidėkite polietileno kepuraitę.
Sumaišykite pusę stiklinės riebaus pieno su 4 šviežių kiaušinių tryniais ir 100 g medicininio deguto. Žvynelinės pažeistą vietą tepkite šiuo mišiniu 1-2 kartus per dieną, tepalą palaikykite 1 valandą, po to nuplaukite pieno išrūgomis. Gydomas vietas šiuo tepalu gydykite kasdien mėnesį.