GRIUVESIAI SILUTEJE_PRIE_SAVIVALDYBESKodėl vis gražėjančias gyvenvietes ir miestą darko pastatai be durų, langų ir apgriuvusiais stogais? Kaip jaučiasi sodybų šeimininkai, kurie nori gyventi švariai ir tvarkingai, tačiau jų aplinkos grožį nustelbia šalia esantys neprižiūrėtų pastatų griuvėsiai? Kaip apsaugoti vaikus nuo tokių griuvenų, kurios nei patikimai aptvertos, nei užsandarintos, tarsi tyčia kviečia vaikus žaidimams ar audringiems pasiautėjimams? Ar atsakys kas nors už tokiuose pastatuose susižalojusius vaikus? Tokius klausimus nuolat užduoda redakcijai skambinantys kraštiečiai iš visų rajono kampelių. Žmonės pyksta, kad savivaldybės valdžia ir seniūnai nieko nedaro.

Dažniausiai seniūnams ir žurnalistams žmonės pamini pastatus, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo privatizuoti, o anksčiau buvo pieninė (Kintuose), kultūros namai (Traksėdžiuose), meno dirbtuvės (Šilutėje), sveikatingumo kompleksas (Juknaičiuose), ir dar daug kitų menkesnės vertės pastatų.

Jeigu šie pastatai būtų priklausę savivaldybei, galimai jie jau būtų sutvarkyti ar nugriauti. Tačiau šios griuvenos jau seniai yra privačios. Tad ar savivaldybės valdžia turi kokių nors svertų apleistų pastatų šeimininkams paraginti tvarkytis?

Seniūnas pavargo savininkus įkalbinėti20190322 102507

Kintų seniūnas Antanas Kližentis sako, kad miestelio pradžioje stovintis ABF „Šilutės Rambynas”, kuris yra „Žemaitijos pieno” įmonė, priklausantis apgriuvęs pastatas jau seniai piktina kintiškius. Vietiniai nuolat kelia šį klausimą Savivaldybės vadovams, kai šie atvyksta atsiskaityti už metų veiklą. Pasak A. Kliženčio, nemažai vietos gyventojų iš šio apgriuvusio pastato ardė plytas, metalines konstrukcijas, ir tempė jas namo, ir niekas nepajėgė jų sustabdyti.

Pastato šeimininkai jau yra gavę ne vieną pasiūlymą parduoti šią vietą. Buvo kuriami planai atgaivinti čia pieno gaminių verslą, tačiau šeimininkai, saugodamiesi galimų konkurentų, tokius pasiūlymus atmetė. Dabar pienininkai turi Kintuose vietą pieno supirkimui, tačiau jokių savo planų, ką ketina daryti su šiuo pastatu, jie seniūnijai neatskleidžia.

Seniūnas jokių galių kaip nors paraginti ar bausti pastato šeimininkus, kad jie jį griautų arba rekonstruotų, neturi. Pasak A. Kliženčio, per metus jis „Šilutės Rambynui” surašo kelis raštus dėl griūvančių šio pastato konstrukcijų ir grėsmės. Tuomet įmonės vadovai atsiunčia darbininkus, kurie ką nors patvarko ir tuo viskas baigiasi. A. Kližentis mano, kad pienininkai pastato negriovė tik dėl to, jog buvo nesusitvarkę žemės nuosavybės klausimų. Dabar kai žemės nuosavybę jau turi, gal jie imsis tvarkyti ar griauti šią griuveną.

Valdo „Turto bankas” ir taškas

GRIUVESIAI TRAKSEDZIUSE__2Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys irgi jau seniai svajoja, kad jo seniūnijos centre būtų ne degėsių ir griuvenų krūva, čia riogsanti dar nuo tada, kai prieš pusantro dešimtmečio supleškėjo čia stovėjęs sveikatingumo centras, bet puošnus vienokios ar kitokios paskirties pastatas. Dabar seniūnija kaip nors daryti įtaką šio pastato likimui negali. Pastatas anksčiau priklausė privačiai įmonei, kuri po gaisro kelerius metus bylinėjosi su draudimo kompanija. Kai įmonė atgavo šiokią tokią kompensaciją, komplekso likučiais nebesirūpino. Netrukus jis buvo perregistruotas valstybės įmonei „Turto bankas”.

A. Gaubys nėra patenkintas lėtomis „Turto banko” procedūromis. Jo žiniomis, praėjusiais metais iš Vilniaus atvažiavę „Turto banko” specialistai įvertino likusį turtą, ir nuo praėjusių metų rudens, buvusios poilsinės vertė yra 103 tūkst. Eur. Vertė gal ir nėra didelė, tačiau pastato rekonstrukcijos darbų suma tikrai perkoptų milijoninę sumą.

Pasak seniūno, po gaisro likęs pastatas nebuvo tinkamai prižiūrimas, todėl dabar daug kas išdraskyta - neliko jokio sveiko plotelio. „Turto banko” atstovai tas griuvenas užsandarina, aptveria juosta, prikabinėja įspėjimo lentelių. Juknaičių seniūnija yra tik įpareigota nupjauti žolę valstybei priklausančios žemės sklype, daugiau jokių galių neturi.

Gauna pylos, bet nedaug gali

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus dažnai gauna pylos už baigiančius sugriūti buvusius Traksėdžių kultūros namus ir meno dirbtuves,

griuvesiai juknaiciu_baseinas

 kurios buvo šalia Šilutės savivaldybės garažų Klaipėdos gatvėje. Štai ir praėjusį antradienį jis buvo susitikęs su Traksėdžių gyvenvietės bendruomene, ir vienu iš labiausiai traksėdiškiams rūpimų reikalų jie įvardijo buvusio kultūros namų pastato būklę.

Pasak seniūno, šių griuvenų šeimininkais dabar galima vadinti du žmones. Vienas jų visai neseniai nusipirko pastato palėpėje buvusį savivaldybės butą. R. Steponkus pasakojo, kad jis jau nekartą ragino kitą pastato šeimininką, verslininką Č. B. užsandarinti prieigas prie griuvenų. Pasak seniūno, verslininkas kasmet užsandarina pastatą, apkala langus, tačiau tokios užtvaros Traksėdžių jaunimui nėra kliūtis. Ilgai netrukus aptvarai būna išspardyti ir griuvena vėl grasina jos lankytojams.

R. Steponkus sako, jog jau nušvito viltis, kad šalia savivaldybės administracijos garažų jau nebe pirmą dešimtmetį stovintys griuvėsiai pagaliau bus tvarkomi. Šį pastatą nusipirko šilutiškis verslininkas S. P. Jis jau parengė atstatymo projektą ir galimai netrukus bus pradėti darbai.

„Šilutės naujienoms” S. P. patvirtino, kad jau turi projektą pastato atnaujinimui. Verslininkas tiki, kad jau šiemet pavyks pradėti pastato atnaujinimo darbus, jis planuoja dalį namo padaryti gyvenamosios paskirties, o kitą dalį skirti verslui.

Reikalai sunkiai, bet juda į priekį

Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistas Eugenijus Bistrickas sako, kad seniūnai 2017 metais buvo suskaičiavę net 36 tokius griūvančius pastatus, kurie darko gyvenviečių vaizdą ir kelia pavojų aplinkiniams. 2018 metais tokių pastatų jau buvo tik 24. Savivaldybės Taryba jau porieš porą metų nustatė aukščiausią tokių neprižiūrimų pastatų nekilnojamo turto mokestį - 3 proc. nuo paties turto vertės. Tuo tarpu visiems kitiems nekilnojamojo turto savininkams šis mokestis yra tik 0,3 proc. Manyta, kad tai skatins verslininkus tvarkyti ir prižiūrėti savo turtą, ir akivaizdu, kad tokia tvarka šiek tiek padėjo.

Dabar Savivaldybės administracija tokio turto savininkams rašo raštus, ragina juos griuvenas aptverti, išgabenti atliekas ir t.t. Tačiau daugiau realiai nieko padaryti negali. Sprendimą nugriauti pastatą gali priimti tik pats jo savininkas arba teismas. O tokioms daugiametėms byloms nėra nei lėšų nei laiko. Be to ir teismų sprendimai dažniausiai yra palankesni pastatų savininkams
.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt