kormoranasBalandžio pradžioje Neringoje bus pradedami didžiųjų kormoranų gausos reguliavimo darbai, kurie vyks iki birželio pabaigos. Jų metu tikimasi, kad kormoranų kolonijoje Juodkrantėje neišsiris iki 50 proc. jauniklių.

Tuo tarpu Rusnėje esančioje kormoranų kolonijoje bus vykdoma tik šių paukščių apskaita, jų populiacija mūsų rajone mažinama nebus. Pasirodo, Aplinkos ministerija (AM) neturi teisės to daryti, nes paukščiai įsikūrę privačioje žemėje.

Kormoranai vertinami dviprasmiškai. Jų kaimynystėje gyvenantys žmonės ir žvejai pyksta, kad jie tonomis mažina žuvų išteklius, naikina medžius, dergia vandens tvenkiniuose ir iš savo kaimynystės veja kitus paukščius. Vaizdai iš jų kolonijos, anot rusniškių, primena siaubo filmą.

Tuo tarpu gamtininkai kormoranus gina ir sako, kad šie paukčiai, kaip ir bet kuris kitas gamtoje esantis augalas ar gyvūnas, yra reikalingi ir atlieka sau skirtą misiją.

 

Juodkrantėje baidys petardomis

Preliminarių skaičiavimų duomenimis, pastaraisiais metais Juodkrantės kolonijoje kasmet peri apie 3 000 kormoranų porų. Dėl kasmet atliekamų gausos reguliavimo darbų perinčių kormoranų skaičius jau kelis metus yra stabilus, tačiau susiformavo kelios naujos kolonijos Klaipėdos rajone ir Šilutės r. Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose.

„Kormoranai jau yra sugrįžę ir didžioji jų dalis jau peri, o kiti dar tik ruošiasi, tad pradėti gausos reguliavimo darbus planuojama netrukus. Numatyta, jog Juodkrantės kolonijoje jauniklius turi užauginti apie 1 500 porų. Per numatytą laikotarpį turime numatę kelias dešimtis kontrolinių lipimų į lizdus. Perintys kormoranai, kaip ir ankstesniais metais, bus baidomi naudojant petardas“, – pasakoja individualią veiklą vykdantis Sauliaus Rumbutis

Juodkrantėje yra įprasta kormoranus baidyti petardomis, nes lizdai yra aukštai medžiuose. Pabaidyti paukščiai kuriam laikui palieka lizdus, todėl kiaušiniai atšala ir iš jų neišsirita jaunikliai.

Žemai perinčių paukščių populiacija užsienyje yra kontroliuojama specialia priemone padengiant paukščių kiaušinius. Ši priemonė „uždaro“ kiaušinio lukšte esančias poras ir jaunikliai neišsirita. Tokiu būdu Danijoje 60 000 kormoranų populiacija buvo sumažinta perpus.

Kaimyninėje Lenkijoje dėl kormoranų kolonijų baidymų buvo pasiektas atvirkštinis efektas. Dėl pradėtų baidymų buvusi viena didelė kolonija išplito į kitas vietoves ir kontroliuoti paukščių plitimą pasidarė žymiai sudėtingiau.

Įkūrė koloniją Rusnėje.DSC 1121

„Kormoranų kolonijos vaizdai primena siaubo filmą, yra baisu“, - sako Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Anot jos, jų perėjimo vietose saloje suniokota dauguma medžių, nesvarbu, kad menkaverčių - gluosniai, juodalksniai, krūmynai. Vidutiniškai kiekviename medyje yra apie 13-14 lizdų, o lizde apie 4 jauniklius. Lizdai sukrauti aukštais, vienas šalia kito, yra tokių lizdų, kuriuos galima ir ranka pasiekti.

Kormoranai ne tik naikina medžius, bet ir dergia vandens telkiniuose. Anot seniūnės, vandens telkinių vanduo būna toks užputojęs, lyg į juos kas būtų pripylęs indų ploviklio. Vietiniai pastebėjo, kad kormoranų kaimynystėje nenori gyventi kiti paukščiai - gulbės, žąsys, antys būriuojasi kituose salos tvenkiniuose.

Ant kormoranų pyksta ir vietos žvejai. Jie jau ne kartą skundėsi, kad milžiniški kormoranų būriai sunaikina kone visą žuvų mailių Kuršių marių seklumose. Tūkstantinės kormoranų gaujos galima sakyti karaliauja Rusnės salos pakraščiuose - rezervato teritorijoje. Du kilometrai Kuršių marių pakraščio visuomet buvo įprasta teritorija žuvų populiacijos dauginimuisi. Tačiau dabar kormoranai čia susikūrė savo mitybos oazę.

Žvejams keista, kad Aplinkos ministerija nesiima šių paukščių populiacijos reguliavimo mūsų rajone.

Naikina invazinę žuvį - grundalą

Kaip pastebi biologė Jūratė Zarankaitė, kormoranų, kaip paukščių reputacija išties yra nepelnytai sugadinta. Specialistės manymu, pagrindiniai šiems paukščiams metami kaltinimai – žuvies ir miškų naikinimas yra daugiau susiję su paties žmogaus veikla. J. Zarankaitės teigimu, gamtoje viskas taip ir sutvarkyta, kad jei yra žuvies, yra ir tam skirta paukščių rūšis. Kormoranai minta smulkiąja žuvimi ir jų raciono pagrindą sudaro grundalas, kuris priskiriamas prie parazitinių žuvų. Biologės teigimu, pernelyg atkaklus kišimasis į gamtos procesus ilgainiui gali sukelti neigiamų padarinių.

Ornitologas Vytautas Eigirdas sako, kad Rusnėje turėtų būti daugiau kaip 2000 kormoranų lizdų. Anot jo, šioks toks kormoranų populiacijos reguliaviams gal ir reikalingas, ypatingai žuvininkystės tvenkiniuose, kur jie gali padaryti realią žalą. Kitose vietose, anot ornitologo, populiacijos reguliavimai atrodo keistai, nes kai kormoranus išvaiko, jie sukuria naujas kolonijas kitose vietose.

„Kas geriau? Ar turėti vieną lokalią koloniją, iš kraštų palaikant populiaciją, ar išvaikyti juos į kitas kolonijas?“ - klausia V. Eigirdas, kuris čia pat primena, kad prieš keletą metų Šilutės rajone, Briedžių saloje, buvo labai didelė kormoranų kolonija, kurią buvo nuspręsta išvaikyti. Tąkart paukščiai iš ten pasitraukė, bet įkūrė naują koloniją Rusnės tvenkiniuose.

Anot ornitologo, kormoranas nėra invazinė rūšis, kurią reikėtų naikinti, kuri mūsų gamtai žalą darytų, tačiau su žvejais jie visada konkuruos. Visgi, jeigu pradėtų mažėti žuvies, mažėtų ir kormoranų skaičius.

V. Eigirdas antrina J. Zarankaitei, kad kormoranai gamtoje reikalingi, nes maitinasi invazine žuvimi – grundalu, kuris minta kitų žuvų ikrais ir mailiumi. Net 99 proc. Juodkrantės kolonijos kormoranų pagrindinis maistas yra ši žuvis, taigi jūros žvejai ant šių paukščių neturėtų pykti.

Tuo tarpu mariose grundalo tiek daug nėra, tad kormoranai gaudo tą žuvį, kurią lengviausia pagauti - ešeriukius, sterko jauniklius. Tačiau jų pagaunama žuvis nebūna didelė, vėlgi žvejams netinkama.

Ornitologas prieštarauja ir nuomonei, kad kormoranai išvaro kitus paukščius, priešingai, jie netgi sudaro sąlygas kitiems retiems paukščiams perėti. „Reikia atrasti ribą ir bandyti su kormoranais sugyventi“, - sako V. Eigirdas.

Reguliuoti gali savininkai

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys „Šilutės naujienoms“ sakė, kad Lietuvoje yra apie 11 kormoranų kolonijų, ir tik viena iš jų reguliuojama Juodkrantėje, kiaušinių dėtis atšaldant. Kormoronai Neringoje daro žalą Sengirei, yra išdeginta nemažai ploto, todėl tokiu būdu jų populiacija reguliuojama daugiau kaip 10 metų.

„Neringoje pavyko suvaldyti kormoranų kolonijos plitimą, jei ne reguliavimas, Sengirės tikriausiai jau nebūtų. Juodkrantėje atšaldoma apie pusė dėčių“, - pasakojo specialistas. Tačiau, pasak L. Budrio, kormoranų vaikymas nėra visiškai nekaltas dalykas, nes šalia jų peri ir kiti paukščiai.

Visgi jų populiaciją būtų galima reguliuoti ir Šilutės rajone. Visų pirma, pagal nustatytas taisykles, tam tikrą laiką kormoranus leidžiama medžioti. Antra, kadangi kormoranų kolonija Rusnėje įsikūrė privačioje teritorijoje, ne valstybinėje žemėje, AM neturi teisės kištis, tačiau inicijuoti kormoranų dėčių atšaldymą galėtų šios žemės savininkai.

Norint tą daryti, reikėtų gauti leidimą. Pasak L. Budrio, AM geranoriškai padėtų, patartų.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt