kultura etnogtafiniai akcentaiJau 12-ąjį kartą iš eilės „Šilutės naujienos“ kultūros barų artojus sukvietė pasidžiaugti pernai rajoną garsinusiais įvykiais, nuveiktais darbais, organizuotais renginiais - ir vėl atvėrėme „Dvasios turtų skrynią“. Šįkart dar iškilmingesnėje aplinkoje - H.Šojaus dvaro menėje.

Tų dvasios turtų - įvairiausių žanrų renginių - mūsų rajono padangėje buvo taip gausu, kad, kaip ir kasmet, išrinkti „pačius pačiausius“ - originaliausius, atraktyviausius, įdomiausius ir labiausiai dvasią turtinančius, aukščiausiai sielą pakylėjančius - buvo nelengva. Net įvairialypei Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus ir „Šilutės naujienų“ redakcijos suburtai komisijai.

Tą gausą neabejotinai dar pagausino ir 2015-ųjų metų paskirtis - juk jie buvo Etnografinių regionų metai, o Šilutės rajonas tik užpernai tapo atskiro etnografinio regiono - Mažosios Lietuvos - dalimi. Tad nekeista, jog pernai nebuvo savaitės, kad bent keliuose rajono kampeliuose - seniūnijose, klubuose, bendruomenėse, bibliotekose - nevyktų koks nors etnografinis renginys.

Taigi pasidžiaugti ir pasakyti ačiū tikrai yra už ką.

kultura muzikantesBe jų kraštas būtų neįdomus

Prieš 12 metų iniciatyvą pastebėti ir pagerbti kultūrinio gyvenimo rajone organizatorius iškėlusi „Šilutės naujienų“ laikraščio redaktorė Skirmantė Galvydė pastebėjo, jog rajone išradingų kultūros rajono darbuotojų gretos kasmet plečiasi. Todėl metams pasibaigus ir tenka peržvelgti ir iš naujo prisiminti vis daugiau renginių ir įvykių - tikrų perliukų, kuriuos pateikia ne tik kiekvienos seniūnijos, bet jau ir kone kiekvieno kaimo žmonės. Matyt, tai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko savo gimtinę vis labiau įsimyli mūsų rajono žmonės, pamilsta vis daugiau kitur gyvenančių žmonių.

Šilutės savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis irgi pritarė, kad į „Dvasios turtų atvėrimo“ renginį susirinko visi tie, kas savo darbais įdėjo didžiausią indėlį į viso krašto garsinimo aruodą. „Jokios šventės ar renginio be jūsų nepadarytume“, - sakė vicemeras, ir linkėjo, kad šiais metais rajone vyktų dar daugiau renginių, ir juose dalyvautų dar daugiau žmonių.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis buvo atviras - pripažino, kad būna, jog kultūros žmonės ir kritikos gauna, bet siūlė dėl to nenusiminti - juk kritikos reikia visur... Jis dėkojo kultūros kūrėjams, sakydamas, jog be jų mūsų kraštas būtų tiesiog neįdomus.

2015-ųjų - Etnografinių regionų metų kultūros skrynios turtus žarstė renginį lietuvininkų tarme vedusi Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė. Ji ir pristatė visus nominantus ir laureatus.

Nominacija „Iniciatyvūs naujakuriai“kultura naujakuriai

Jai pristatytas pernai atidaryto VšĮ Šilutės TIC Švėkšnos tradicinių amatų centro kolektyvas, savo veikla išmoningai įsiliejęs į visos seniūnijos ir rajono kultūrinį gyvenimą. Pernai rekonstruotos Ventės rago ornitologinės stoties kolektyvui, vadovaujamam Vytauto Jusio, iškart teko priimti tūkstančius lankytojų ir taip garsinanti unikalius Pamario krašto gamtos turtus Lietuvoje ir pasaulyje. O aktyvios kultūrinės veiklos ėmęsis naujai atidaryto H.Šojaus konferencijų centro kolektyvas pasižymėjo itin inovatyvia veikla ir išradingumu.
Už rajono kultūrinio gyvenimo turtinimą H.Šojaus konferencijų centro kolektyvas ir jo vadovas Leonas Bartkus pripažinti ir nominacijos nugalėtojais.

kultura iniciatyvaNominacija „Metų iniciatyva“

Šiai nominacijai pristatyta Ventės ir Šturmų bendruomenė, vadovaujama Antaninos Adomaitytės, atlikusi iškilų darbą - marių pakrantėje pastačiusi paminklą Neptūno aukoms atminti. Naują tradiciją Šilutėje pradėjo įgyvendinti žinomas muzikantas, renginių organizatorius Vygantas Stoškus - jis pradėjo rengti didelio žmonių dėmesio sulaukusius „Pramogadienius“ visai šeimai. Minijos kaimo bendruomenė, inicijuota Sauliaus Budrio, Monikos Dobrovolskytės, Jurgio Gečo, įgyvendino šaunų sumanymą - pirmą kartą surengė „Mingės flotilę“, skatinančią vandens turizmą ir pramogas. Taip pat puiki „Metų iniciatyva“ buvo Juknaičių bendruomenės, vadovaujamos Laimos Barkauskienės, drąsa ir ryžtas tapti viena iš Lietuvos kultūros mažųjų sostinių.

O nominacijos laureatu pripažintas akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ kolektyvas už puikią idėją, kuri sujungė Šilutės miesto bendruomenę istoriniam metraščiui „Šilutės siena“ kurti. Savivaldybės mero padėkos raštai už šią iniciatyvą skirti šios įmonės direktorei Astai Dijokienei bei SBA koncerno viešųjų ryšių vadovei Virginijai Dunauskienei.

kultura metu renginysNominacija „Reikšmingiausi etnografiniai akcentai“

Šiai nominacijai pristatyta daugiausia nominantų.

Tai Šilutės H.Šojaus muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, naujoviškai ir patraukliai įgyvendinusi etnokultūrinę tradiciją - subūrusi įvairias įstaigas ir įmones prie H.Šojaus dvaro papuošti pirmąją Gyvybės medžių alėją.

Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvui, vadovaujamam Jūratės Pancerovos, padėkos raštas įteiktas už irgi Šilutėje neregėtą renginį - šio centro darbuotojų sukviesti prie Šilutės senojo turgaus suplaukė keli buriniai laivai, o šilutiškiai galėjo dalyvauti pirmą kartą surengtame „Vėtrungių gimtadienyje“, kuriame prisistatė viso etnografinio Mažosios Lietuvos regiono kultūrinio turizmo atstovai.

Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centrui ir Bikavėnų kaimo bendruomenei, vadovaujamiems Marytės Matevičienės, bei Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui padėkota už gebėjimą senaisiais kaimo amatais sudominti daugybę vasaros stovyklos dalyvių (praėjusią vasarą jų buvo net daugiau nei 200) ir Etnografinių regionų metų garsinimą sumanymais.

Nominacijos „Reikšmingiausi etnografiniai akcentai“ nugalėtojais tapo jungtinė kelių seniūnijų atstovų komanda, įspūdingai priėmusi Nemunu plaukusios „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvius. Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės ir Minijos kaimo gyventojų M.Dobrovolskytės ir J.Gečo bei etnografės I.Skablauskaitės suburtų žmonių ir surastų mūsų krašto perliukų dėka visos Lietuvos žmonės „Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ laidose per LRT televiziją pamatė unikalias Šilutės krašto tradicijas.

Beje, „Nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ pripažinta geriausia 2015 metų LRT televizijos laida.

kultura langas i pasauliNominacija „Langas į pasaulį“

Jai pristatyti vienos netikėtos idėjos įgyvendintojai: Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Tallat - Kelpša, viešosios įstaigos „Kiškių garbė“ atstovai Edita Mildažytė ir jos šviesios atminties vyras Gintautas Vyšniauskas bei Rusnės seniūnija, bendromis jėgomis, finansuojant Indijos verslininkams bei Šilutės rajono savivaldybei, mažame Rusnės miestelyje įamžino didelę pasaulinę istoriją - Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pasaulyje pradininko Mahatma Gandžio ir jo bičiulio, kilusio iš Rusnės, architekto Hermano Kalenbacho draugystę.

Šioje nominacijoje pagerbtas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro kolektyvas, vadovaujams Birutės Burauskaitės, kuris pernai kartu su Šilutės r. savivaldybe baigė įgyvendinti reikšmingą projektą - fundamentaliai ištyrė buvusio Macikų lagerio istoriją, parengė profesionalią mokslinę medžiagą ir surengė dešimties šalių istorikų konferenciją apie karo belaisvius nacių ir sovietų lageriuose II pasaulinio karo metu.

Nominacijos nugalėtojais paskelbti Kintų muzikos festivalio organizatoriai ir festivalio direktorė Audronė Juodeškienė už įsimintinus įspūdžius profesionalaus meno gerbėjams, už jaukius kūrybos vakarus ir, svarbiausia, už tai, kad Kintų muzikos festivalis pernai pelnė Tarptautinės festivalių komisijos EFFE pripažinimą kaip aukštos meninės kokybės renginys, darantis stiprų poveikį visuomenei vietiniu, respublikiniu ir tarptautiniu lygiu.

Nominacija „Metų renginys“

Įdomia naujiena pernai tapo „Metų renginio“ nominacijoje pristatytas Salos etnokultūros ir informacijos centro bei Rusnės seniūnijos surengtas savitas, žvejybos tradicijas atgaivinantis etnografinis žvejybos vakaras „Stintų naktis“.

Šioje nominacijoje pagerbta ir Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė, savo miestelyje originaliai propaguojanti krašto istoriją bei unikalią Švėkšnos istoriją ir įgyvendinusi prasmingą projektą „Išsaugokime Švėkšnos sinagogą“.

„Metų renginiu“ pripažinta turininga ir įspūdinga kolektyvinė renginių programa, skirta Šilutės mecenato H.Šojaus 170-osioms gimimo metinėms paminėti. Ją įgyvendino F.Bajoraičio viešoji biblioteka, Šilutės H.Šojaus muziejus, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Milukienė, Šilutės vaikų meno mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Šilutės kultūros ir pramogų centras bei viešoji įstaiga „Pamario festivaliai“ - visi jie visą savaitę kvietė šilutiškius į įdomius pažintinius susitikimus, istorines keliones, koncertus, konferencijas.

Galime pasidžiaugti, jog galimybę atvažiuoti į Šilutę iš Vilniaus rado net Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro kolektyvas. Jo vadovė B.Burauskaitė pasidžiaugė, kad čia organizuojami tokie šilti ir pagarbūs renginiai kultūros žmonėms.

Kultūros darbuotojai irgi tarė padėkos žodžius tiems, kas pastebi ir vertina jų darbą, ir sakė taip pat, kur benuvažiuotų, girdintys žavėjimąsi mūsų kraštu.

„Be jūsų širdžių šilumos šis kraštas nebūtų toks gražus“ - reziumavo Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, dėkodama „savo bitelėms“ - visą širdį kultūriniam darbui atiduodantiems žmonėms.

Buvo dar vieni rinkimai

Visus linkėjimus ir džiugesį įprasmino ir vainikavo Šilutės meno mokyklos jaunųjų stygininkų ansamblio, vadovaujamo Albinos Kazlauskytės, atliekama muzika bei nauja Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) iniciatyva - gardžiausio šakočio rinkimai.

Anot šios tarnybos viršininko Edmundo Cipario, Šilutėje yra nemažai įmonių, kurios kepa šiuos ne tik Pamaryje, bet ir visoje Lietuvoje nepakeičiamus visų švenčių gardėsius. Kai kurios iš šių įmonių veikia daugiau nei du dešimtmečius, kitos vartotojų palankumą išsikovojo vos per kelis darbo metus.

Šilutės VMVT nusprendė organizuoti konkursą, kurio komisija įvertins šakočių kokybę, skonį, išvaizdą. VMVT įsteigė keletą nominacijų šakočių kepėjams ir po kelių savaičių paskelbs rezultatus. O į renginį „Atverkime dvasios turtų skrynią“ susirinkę kultūros darbuotojai turėjo galimybę dalyvauti viename iš konkurso etapų - šakočių degustacijoje. Beje, balsuodami jie nežinojo už kurios įmonės gaminį atiduoda savo balsą.

„Šilutės naujienos“ išsamiai informuos skaitytojus apie šiuos rinkimus ir įmones, kepančias geriausius šakočius.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt