darzovesVasario orai - tikras pažadas, kad tuoj tuoj ateis pavasaris. Daržininkystės specialistai ragina nemiegoti - jeigu vasarą norite turėti savų prieskoninių žolelių ar vieną kitą rausvažandį pomidorą - pats metas raitotis rankoves ir kibti į darbus.

Tiesa, tam nešildomi šiltnamiai ir atviros daržų lysvės dar nėra tinkamos, tačiau jūsų namų palangės ar įstiklintas pietinis balkonas gali tapti puikiausiais namais naujiems namų daržininkystės eksperimentams.

Sėjant kambaryje auginamas daržoves ir prieskoninius augalus svarbu neužberti žeme storiau nei trigubas sėklos skersmuo. O smulkių sėklyčių iš viso nereikia užberti.

Pateikiame 10 valgomų gėrybių, kurias sėkmingai galima užsiauginti netgi ankštame bute ir praturtinti šeimos stalą pavasarį taip reikalingais vitaminais.

1. Svogūnas. Reta šeimininkė nebandė virtuvėje užsiauginti svogūnų laiškų, įkišusi svogūno galvutę į stiklainį su vandeniu. Tam nereikia visiškai jokių daržininko sugebėjimų.

Patyrę „palangės daržininkai“ pataria - kad stiklainyje nesiveistų dumbliai ir geriau vystytųsi šaknys, jo šonus užtamsinkite popieriumi ar plėvele. Svogūno ropelei atremti galima naudoti dangtelį ar tiesiog kartono skritulėlį su kiauryme. Pradžioje vandens turi būti tiek, kad siektų patį svogūną, o kai jis išleis šaknis, užteks, kad vanduo apsemtų jų trečdalį. Kad laiškai būtų skanesni, maistingesni ir nenublukę, svarbu, kad augalui pakaktų šviesos.

2. Pipirnė. Visiškai jokių įgūdžių nereikia ir užsiauginti aštroko skonio bei stipraus kvapo prieskoniniam augalui - sėjamajai pipirnei. Pipirnės dedamos į salotas, mišraines, jomis pagardinami sumuštiniai. Jose daug naudingų medžiagų - kalcio, fosforo, jodo, geležies, B grupės ir C vitaminų, karotino. Pipirnė visiškai nereikli dirvai - ją galima užsiauginti tiesiog pabėrus sėklytes ant drėgnos vatos, lignino ar tiesiog popierinio rankšluosčio, įtiesto į indą. Pradžioje drėgmės reikia daugiau, o vėliau reikia stengtis neperlaistyti, kad sėklos nepradėtų pelyti. Sėklos sudygsta labai greitai. Jeigu palangė saulėta, jau po keleto dienų augaliukus galima naudoti maistui.

Tokiu pat principu galima sėti sėjamąją gražgarstę, lapinius ridikėlius - pastarieji užauga maždaug per savaitę.

3. Krapai. Bulves mėgstančių lietuvių virtuvėje šis kvapnus prieskonis nepakeičiamas. Krapus ant palangės auginti nesudėtinga, sėti juos reikia į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme. Kad greičiau sudygtų, sėklas galima porą dienų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Krapai sudygsta per 10-15 dienų, sulapoja maždaug per mėnesį. Skinti patartina, kai augalas jau tvirtas, ir stengtis nenuskinti visų lapų. Kad krapai nepradėtų žydėti, svarbu, kad jiems nepritrūktų drėgmės.

4. Petražolės. Petražolė - nereiklus augalas. Ant palangės labiau tinka auginti ne šaknines, o lapines petražoles. Eteriniai aliejai sėkloms neleidžia greitai sudygti, todėl, norint paspartinti šį procesą, prieš sėjant patariama pusvalandį palaikyti po tekančio šilto vandens srove, uždengtas keliais marlės sluoksniais, po to pamerkti parai laiko. Kad augalai nebūtų išstypę, nereikia sėti tankiai, išdygus (kai susiformuoja 2-3 lapeliai) išretinti. Maistui patartina skabyti ne pačius lapelius, o visą šakelę. Nuskynus viršūnę, petražolė geriau šakosis.

Jeigu nesinori sėti, petražolių ir salierų lapų galima užsiauginti ir iš parduotuvėje nusipirktų šakniavaisių. Svarbu, kad būtų likę jų stiebeliai. Sodinti į vazonus ar dėžutes taip, kad viršūnėlės kyšotų virš žemės. Jeigu šakniavaisiai per ilgi, apatinė dalį galima nupjauti. Kol prasikals daigai, patartina laikyti vėsiai ir negausiai laistyti, o tada pernešti ant palangės ar šalia lango.

5. Čiobreliai. Čiobreliai, o taip pat mairūnai, dašiai, melisos geriausiai auga plokščiuose dubenėliuose. Čiobrelis gana nelepus, daugiametis augalas. Laistyti reikia saikingai - tik kai žemė išdžius. Jį galima naudoti ir kaip prieskonį, ir kaip vaistinį augalą arbatoms.

6. Bazilikai. Bazilikai sudygsta maždaug per dvi savaites. Šie augalai mėgsta saulę ir negali pakęsti skersvėjų. Sakoma, kad ant palangės auginamo baziliko kvapas atbaido uodus. Dėl stambių plačių lapų bazilikai išgarina daug drėgmės, todėl laistyti juos reikia dažnai, o rytais patartina netgi išmaudyti po dušu.

7. Agurkai. Virtuvėje ar balkone įmanoma užsiauginti netgi agurkų. Namuose auginti tinkamiausi ankstyvieji salotiniai ar vėlyvesni savidulkiai agurkai. Kitokius teks apdulkinti patiems. Agurkų sėklas reikėtų pirma išsidaiginti, ir tik tada sodinti į žemę. Į lėkštę ar kitą plokščią indą patiesti 3 sluoksnius popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus, paberti sėklų ir užtiesus tokiu pat popieriaus sluoksniu palaistyti šiltu vandeniu. Esant pakankamai - apie 30 laipsnių - šilumos ir drėgmės, sėklos per porą dienų išleis daigelius, ir jas bus galima perkelti į mažus plastikinius indelius ir apie mėnesį auginti pridengus plėvele, o vėliau perkelti į didesnius vazonus. Kai agurkai išleidžia ūsus ir 5-6 lapus, reikia juos pririšti prie ištemptos virvelės. Agurkus būtina genėti - kai ūglis išleidžia 11-12 lapų, nugnybti viršūnę, taip pat nugnybti ir šoninius ūglius. Agurkai mėgsta šviesą, šilumą, nepakenčia skersvėjų.

8. Pomidorai. Namuose tinkamiausi auginti mažaūgiai vynuoginiai ir vyšniniai pomidorai. Galima juos daiginti iš sėklų arba tiesiog įsigyti jau paaugusius daigus. Pomidorai mėgsta šviesą ir šilumą. Būtina, kad per dieną bent 3-4 valandas juos apšviestų tiesioginiai saulės spinduliai, todėl geriausia jiems rinktis pietinę palangę. Optimali temperatūra dieną pomidorams - 28, naktį - 15 laipsnių Celsijaus. Beje, šie augalai nebijo skersvėjų. Nors pomidorams nėra būtinas dirbtinis apdulkinimas, auginant juos kambaryje, kur neskraido vabzdžiai, išsiskleidusius žiedus patartina apdulkinti ir naudojantis teptuku. Susiformavus kekėms, reikia nugnybti pagrindinę stiebo viršūnę. Pomidorams pavojingiausios grybelinės ligos, atsirandančios dėl pernelyg didelės drėgmės, todėl reikia stengtis jų neperlaistyti. Vazonėliuose neblogai auga ir aitriosios bei saldžiosios paprikos.

9. Braškės. Ant palangės įmanoma užsiauginti netgi braškių ar žemuogių. Paprasčiausia - išsikasti iš sodo braškės ar žemuogės kerą ir pasodinus į erdvų vazoną reguliariai laistyti. Krūmui pražydus, teptuku reikia apdulkinti žiedus, o tada jau laukti kvapnių uogų derliaus.

10. Salotos. Tai gana nereiklus augalas. Jas galima sėti tiesiai į indą, kuriame augs, o vėliau sudygusias išretinti. Salotos neypatingai bijo vėsos, todėl nuo balandžio vidurio galima sėti ir į lovelį balkone. Laistyti tuo metu, kai nekrinta tiesioginiai saulės spinduliai. Po trijų savaičių nuo sėjos jau galima skabyti derlių. Norint salotų turėti visą vasarą, po dešimties dienų nuo pirmojo vazono užsėjimo galima sėti antrą, ir taip nuolat juos keisti.
Panašiai galima užsiauginti ir špinatų, rūgštynių. Špinatai geriau auga vėsesnėje temperatūroje - esant 16-18 laipsnių. Kai šilčiau, pradeda leisti stiebus ir krauti žiedynus, ir lapų kokybė suprastėja.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt