Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Akcija „Lašiša 2019“: pasibaigus akcijai, patikrinta daugiau nei 3000 žvejų mėgėjų

Image - Akcija „Lašiša 2019“: pasibaigus akcijai, patikrinta daugiau nei 3000 žvejų mėgėjų

  Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) šiemet nuo rugpjūčio 3 iki gruodžio 1 dienos vykdė akciją „Lašiša 2019“, per kurią iš viso surengti 386 reidai ir patikrinta 3050 žvejų

Antradienis, 10 Gruodis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (4)

Oficialūs pranešimai

Bus skelbiami paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Image - Bus skelbiami paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Ketvirtadienį bus paskelbti paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Abiturientai sužinos, kaip jiems sekėsi laikyti matematikos, istorijos ir geografijos

Ketvirtadienis, 11 Liepa Komentarai (0)

Politika

Opozicija linki vicemerui apsispręsti ir atsistatydinti

Image - Opozicija linki vicemerui apsispręsti ir atsistatydinti

Po dviejų bandymų surengti Savivaldybės taryboje balsavimą dėl vicemero Sigito Šepučio atstatydinimo, opozicija surengė spaudos konferenciją.Pasak opozicijos politikų, vieną kartą valdančioji koalicija nusprendė išbraukti interpeliacijos klausimą iš Tarybos dienotvarkės, o

Antradienis, 15 Spalis Komentarai (0)

Problema

Radinys žuvyje sukrėtė: vos spėjo ištraukti iš mergaitės burnytės

Image - Radinys žuvyje sukrėtė: vos spėjo ištraukti iš mergaitės burnytės

  Noras paruošti skanią ir išskirtinę vakarienę gali baigtis visiškai ne taip, kaip planavote. Ypač jeigu parduotuvėje pirktame produkte nežinia iš kur atsiranda ten neturinčių būti metalo gabalų. Tuo galėjo įsitikinti šilutiškė,

Antradienis, 3 Gruodis Komentarai (2)

Savivaldybėje

Šilutiškiams nebegėda – miesto Kalėdų eglė nušvito naujai

Image - Šilutiškiams nebegėda – miesto Kalėdų eglė  nušvito naujai

Šimtai šilutiškių penktadienį atėjo į Kalėdų eglės įžiebimo šventę. Daugeliui tai buvo dviguba šventė, nes šiemet eglė nušvito ne įprastai mėlynai, o jau padabinta naujomis puošmenomis. Šventinėmis spalvomis sutvisko ir

Trečiadienis, 11 Gruodis Komentarai (0)

Seniūnijose

Švėkšnos neįgalieji minėjo Neįgaliųjų dieną

Image - Švėkšnos neįgalieji minėjo Neįgaliųjų dieną

 Artėjant Tarptautinei neįgaliųjų dienai, gruodžio 1-ąją Švėkšniškių sambūris pakvietė draugijos narius į šventę, kurią organizavo aštuntąjį ka

Penktadienis, 6 Gruodis Komentarai (0)

 

154346212-58fff38b-218e-4029-96d3-d54ffc48f20bPo du mėnesius trukusios reabilitacijos sužeistas jūrinis erelis sausio 23 dieną Kuršių nerijoje pakilo skrydžiui namo. Sustiprėjęs, plunksnas susitvarkęs ir ornitologų sužieduotas karališkas paukštis, tikėtina, grįš pas savo partnerį ir galės sėkmingai perėti jauniklius.

Dar lapkričio mėnesį prie Vecekrugo kopos, esančios netoli Preilos, buvo aptiktas paskristi nebepajėgiantis paukštis. Nelaimėlis netrukus pakliuvo į Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos biologės Jūratės Zarankaitės rankas – apie jūrinį erelį pranešė neabejingas praeivis Antanas Miežanskas, tąsyk vaikščiojęs gamtoje.

Parsivežusi namo gamtininkė suskubo rūpintis nusilpusiu ereliu – iš pradžių pagirdė šiltu vandeniu su medumi. „Vis stipriau, nei vien tik vanduo. Gavo kažkiek gliukozės, energijos“, – sakė paukštį prižiūrėjusi moteris. Pasikonsultavusi su veterinarais biologė ėmė jį kasdien lesinti šviežia žuvimi, girdyti medumi pastiprintu vandeniu.

„Laikiau jį uždarytą ūkiniame pastate. Pražiodydavau, sukišdavau tos žuvies – grundalų, stintų, strimelių gabaliukus. Po truputį pradėjo leistis – nė karto nagais neįbrėžė, nei snapu kirto. Kai šiek tiek sustiprėjo, išleidau į didesnį voljerą – iš pradžių tik tūpinėjo ant žemės, o vėliau ėmė bandyti kilti aukščiau“, – pasakojo J. Zarankaitė.

Anot biologės, taip ir liko neaišku, kas iš tiesų buvo nutikę ereliui. Vis tik labiausiai tikėtina, kad paukštis susitrenkė sparną ir medžioti nebegalėjo, todėl išbadėjo ir nusilpo. „Apčiupinėjus sparnus jokio lūžio pastebėta nebuvo, tik vienoje vietoje sparnas kiek pamėlęs buvo“, – teigė paukštį globojusi gamtininkė. Per du mėnesius reabilituotas jūrinis erelis prieš paleidžiant į laisvę svėrė kone 6 kilogramus. Tai – normalus svoris. Ir net šiek tiek į didesnę pusė.

„Taip ir išgelbėjom paukštį. Na, ir šiek tiek nupenėjom“, – besidžiaugdama kalbėjo biologė J. Zarankaitė.

Paleido ten pat, kur rado

Kadangi jūriniai ereliai yra pakankamai sėslūs paukščiai, šį karališku vadinamą sparnuotį nutarta paleisti ten, kur jis ir buvo surastas – netoli Preilos esančiuose miškuose.

Paukštį sužiedavęs ir apžiūrėjęs ornitologas Vytautas Eigirdas teigė, kad pirmasis pakilimas buvo gan sunkus, vangokas. „Kai kurie sako, kad erelis paleidimo metu sunkiai skrido, bet reikia suprasti, kad du mėnesius jis neturėjo vietos, kurioje galėtų mankštintis. Be to, jo plunksnos buvo susivėlusios. Tačiau erelis paskrido kelis šimtus metrų, atsitūpę, susitvarkė plunksnas, pailsėjo ir gražiai į mišką nusklendė“, – teigė ornitologas V. Eigirdas.

Anot ornitologo, į laisvę paleistas jūrinis erelis turėtų lengvai pritapti gamtoje. Tiesa, gamtininkai neturi itin daug patirties paleidinėjant po patirtų traumų atsigavusius plėšriuosius paukščius, mat tokie sparnuočiai dažniausiai randami susižaloję taip, kad jų į laisvę paleisti nebegalima, pavyzdžiui, lūžus sparnui.

„Kadangi paukštis atsigavo, skubėjome jį paleisti – gal būt jis dar ras savo partnerį, grįš pas jį ir vėliau sėkmingai perės. Tų paukščių nėra tiek daug ten, tad gal ras savo antrą pusę, gal laukia jo. Kadangi žiedą uždėjom, galbūt jį kas nors iš gamtos fotografų pastebės. Labai lauksime tokios informacijos“, – vylėsi ornitologas

Porą sudaro visam gyvenimui – kol mirtis juos išskirs

Pasako Ventės rago ornitologinės stoties vedėjo Vytauto Jusio, jūrinis erelis jau įprastas paukštis Lietuvoje, nors pirmieji lizdai aptikti tik 1987 metais Čepkeliuose ir Kintų miške.

„Praėjusio amžiaus pabaigoje jūrinams ereliams dar darydavome dirbtinius lizdus medžiuose – praktiškai visus lizdus ir užimdavo, sėkmingai perėdavo. O vėliau ši rūšis atsigavo, įsitvirtino. Įprastai išperi po du jauniklius. Skandinavijoje ir Baltijos šalyse jau dažnas paukštis, tačiau Europoje – gan retas“, – teigė V. Jusys.

Įdomu tai, jog jūriniai ereliai yra monogamai, todėl sudaro porą visam gyvenimui, o kito ieško tik žuvus partneriui.
Kiaušinius patelės deda sulaukusios 6-7 metų, patinėliai suauga sulaukę 5 metų. Gyvena vidutiniškai apie 40 metų. Anot V. Jusio, Lietuvoje peri apie 200 jūrinių erelių porų – daugiausia Nemuno deltoje, Kuršių nerijoje, tačiau yra ir Pietų, ir Rytų, ir Šiaurės Lietuvoje.

Išgyvena populiacijos sprogimą

Tam, kad jūrinis erelis įsitvirtintų aplinkoje, jam svarbiausia turėti maisto. Didelių miškų jiems nereikia – peri įsikūrę ir vidury laukų esančiuose keliuose medžiuose. Pagrindinis jų maistas –žuvys, paukščiai, smulkūs žinduoliai.

Dėl to jūriniai ereliai neretai įsikuria netoli žuvininkystės tvenkinių. „Dabar – jūrinių erelių populiacijos sprogimas – jie prisitaikė prie trukdymo, o ir žmonės tapo draugiškesni paukščiams“, – teigė ornitologas V. Jusys.

Jo teigimu, jūriniai ereliai, baltieji didieji garniai, gervės – jau įprasti paukščiai Lietuvoje, nors praėjusio amžiaus antroje pusėje šių sparnuočių mūsų kraštuose buvo maža. Vis tik vienos priežasties, kodėl šie paukščiai išgyvena populiacijos sprogimą – nėra.

„Štai anksčiau įprastais buvę paukščiai dabar nyksta, o kitų populiacija didėja. Tarkime, pempė. Kiekvienoje balutėje, pelkutė anksčiau perėdavo. Pamenu, kai aš dar mokinys buvau, Molėtų apylinkėse nuolatos jas stebėdavau. O dabar beveik niekur nėra. Taip pat ir kuolingų didžiųjų neliko – atrodo ir laukų yra, ir sąlygos lyg geros. O tuo tarpu gervių – pilna, peri jau bet kur, ir visai nebesvarbu – tinkama ar netinkama vieta. Tad tikėtina, kad tai yra natūralus ciklas – vieni labiau nyksta, kitų – daugėja“, – apibendrino ornitologas V. Jusys.

lrytas.lt inf.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt